Po praėjusią savaitę lietaus sukeltų potvynių žmonės skuba skaičiuoti nuostolius. Kai kurie jų džiaugiasi prieš tai apdraudę turtą, todėl draudimo bendroves užvertė prašymais atlyginti gamtos padarytą žalą.
„Lietuvos draudimo” komunikacijos skyriaus vadovė Žana Jakevičienė dienraščiui sakė, kad bendrovė yra gavusi jau per pusantro šimto nuo potvynio nukentėjusiųjų klaipėdiečių pareiškimų.
Norinčiųjų gauti kompensacijas už suniokotą turtą sąraše – ir dvi dešimtys įmonių, kurioms vanduo užliejo sandėlius, sugadino prekes ar užkimšo kanalizaciją.
Be to, uostamiesčio gyventojai prašo išmokų ir automobiliams, kuriuos apgadino stipraus vėjo verčiami medžiai, remontuoti.
Pareiškimus užregistravusiems klaipėdiečiams bendrovė ruošiasi išmokėti apie pusę milijono litų – vidutiniškai po 2 200 litų kiekvienam, tačiau yra ir tokių, kurie pretenduoja į šimtatūkstantines sumas.
Bendrovės atstovės teigimu, pagalbon jie pasitelkė specialistus net iš kitų regionų, kuriuose stichija pridarė mažiau eibių. Iš visos Lietuvos ekspertai žalos vertinti skuba į Klaipėdą bei Vilnių, kur gamtos padaryti nuostoliai yra didžiausi.
Ž. Jakevičienė sakė, kad bendrovė laukia antrosios pareiškimų bangos. Po savaitgalio bei Žolinių dalis nukentėjusiųjų pas draudikus ateiti tiesiog nespėjo.
Draudimo bendrovėje „If” sulaukta 20 klaipėdiečių prašymų atlyginti gamtos padarytus nuostolius – penktadalis visų užregistruotų Lietuvoje. Bendrovė kompensacijoms skirs iki 40 000 litų. Be to, sumos gali keistis, mat šiuo metu, kol vanduo visiškai neišdžiuvo, neįmanoma tiksliai nustatyti žalos.
Į „RESO Lietuva” kol kas kreipėsi vos penki nukentėjusieji, kurių namus ir automobilius užliejo vanduo, vėjas plėšė stogus. Vienam klaipėdiečiui vanduo sugadino brangų kompiuterį.
Kompensacijų sumos šioje įmonėje siekia dešimtis tūkstančių litų. Darbo šiuo metu nestokojantys ekspertai sako, kad ir draudimo išmokų sumos, ir nukentėjusiųjų skaičius šioje bendrovėje dar augs.
Bendrovių atstovai sutinka, kad norinčių apdrausti turtą po stichijos žymiai padaugės. Lietuvoje, priešingai nei kitose šalyse, žmonės pasimoko ir turtą drausti suskuba jau po nelaimės. Europos Sąjungos valstybėse senbuvėse turtą draudžia apie 80 procentų gyventojų, Lietuvoje – vos kas penktas.
Valdas Pryšmantas
„Vakarų ekspresas”