„Mažeikių naftą” žaliava aprūpindavusiu ir jau daugiau nei metus neveikiančiu naftotiekiu „Družba” nafta į Lietuvą nebetekės niekada.
Tuo įsitikinęs žinomas energetikos ekspertas Ukrainos Oleksandro Razumkovo ekonomikos ir politikos tyrimų centro energetikos programų direktorius Vladimiras Saprykinas.
Jo teigimu, „Družba” atšaką į Lietuvą Rusija uždarė vykdydama grandiozinį planą, kuris nukreiptas ne tik prieš mūsų šalį, bet ir prieš kitus kaimynus. Agresyviai veikiantis Kremlius siekia ir ekonominių, ir politinių tikslų.
V. Saprykinas „Lietuvos rytui” tvirtino, kad Rusija jau kuris laikas kariauja su Lietuva nepaskelbtą naftos karą.
„Mažeikių nafta” šiuo metu apsirūpina žaliava, kurią gauna per jūroje esantį Būtingės terminalą. Kiek šio importo išlaidos viršija išlaidas už „Družba” tekėjusią naftą, bendrovė neatskleidžia.
Be to, nėra visiškai aišku, kaip šio karo iššūkiams yra pasirengęs oficialusis Vilnius.
Lietuvos pareigūnai ir mėgina prašyti rusų vėl atidaryti „Družba”, ir užuominomis kalba apie plataus masto alternatyvų paiešką Kaukaze ir Europos šalyse.
V. Saprykino nuomone, pagrindiniai motyvai, dėl kurių Rusija uždarė naftotiekį, yra ir ekonominiai, ir politiniai. Rusija iš savo išteklių eksporto nori ir uždirbti kuo daugiau, ir visus tuos, kurie nepatinka Kremliui, palikti be savo energijos šaltinių.
Maskvos politinis režimas, kurį galima vadinti valstybiniu kapitalizmu, leidžia veikti pakankamai užtikrintai ir sklandžiai.
Pasak jo, tiek Rusijos valdžia, tiek stambiosios monopolijos yra nusprendusios, kad jų žaliavos Vakarų Europą turi pasiekti tiesiogiai, o ne tranzitu per kaimynines šalis.
„Rusija siekia, kad šios šalys nebegautų naudos iš rusiškų žaliavų tranzito per jų teritorijas. Bendra ir „Gazprom”, ir naftos kompanijų strategija – nafta ir dujos į Vakarus turi tekėti per kiek galima mažiau šalių, taip sumažinant transportavimo išlaidas. Tai viena pagrindinių visų anksčiau buvusių dujų karų su Ukraina, tai atslūgstančio, tai vėl atsinaujinančio energetikos konflikto su Baltarusija bei nepaskelbto naftos karo su Lietuva priežastis”, – sakė V. Saprykinas dienraščiui.
Pasak jo, nors Rusija yra nusprendusi ilgainiui uždaryti daugumą „Družba” atšakų, baltarusiškoji ir ukrainietiškoji turėtų veikti 5-7 metus. Rusams dar pavyksta įsiūlyti kaimynams sukurti šio verslo tarpininkus.
Baltarusijos valdžia tam visą laiką griežtokai priešinosi, tuo tarpu Ukrainoje kai kurie šių tarpininkų veikia. Nors Kijevas taip pat į juos šnairuoja.
V. Saprykino teigimu, dėl „Družba” uždarymo ekonomiškai nukentės ne tik „Mažeikių nafta”, bet ir Rusija. Neaišku, kiek iš tiesų gali atsieiti naftos transportavimas per Leningrado regione esantį Primorską.
Ekspertas mano, kad Rusijos energijos ištekliai greitai tragiškai neišseks.
Yra grėsmė tam tikro dujų deficito. Didžiausius pasaulyje dujų išteklius valdantis „Gazprom” šiuo metu perpardavinėja dujas iš Azijos ir neinvestuoja didesnių sumų į dujų gavybą. Dėl to gavybą ištiko jau kelerius pastaruosius metus besitęsianti stagnacija.
Ji tęsiasi
„Tačiau angliavandenilinis Rusijos vėzdas lieka didžiulis ir sunkus. Juo mojuoti Kremlius galės dar ilgai”, pabrėžė energetikos ekspertas.