Giliavandeniam uostui būtinas valstybinis požiūris

Giliavandenio uosto darbo grupės nariai raginami dar kartą išsamiai išnagrinėti Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) parengtą giliavandenio uosto studiją ir suformuoti savo siūlymus Vyriausybei.

„Vakarų ekspresas” jau rašė, jog rugsėjo 11 d. Susisiekimo ministerijoje įvyko pirmas Giliavandenio uosto darbo grupės, kuri ministro pirmininko potvarkiu sudaryta šiemet birželio 26 d., posėdis. Grupės nariams pradėjus dirbti vėl suaktyvėjo diskusijos ar reikia, ar nereikia giliavandenio uosto.

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius mano, jog giliavandenis uostas padės Klaipėdai ir toliau likti vienu geriausių uostų rytinėje Baltijos jūros pakrantėje.

Giliavandenio uosto statybos būtinumą palaiko ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis.

„Pagal svarbą ir investicijas giliavandenio uosto projektas būtų antras po naujos atominės elektrinės, – pažymėjo AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas, – tai yra sudėtingiausias inžinerinių įrenginių kompleksas, tad ir dėmesys jo statybai bei finansavimui turi būti valstybinis.”

V. Greičiūnas priminė, kad dėl giliavandenio uosto statybų vietos ginčijamasi nuo 2003 metų. „Šventosios uosto pakrantė yra nepakankamai gili, uostui reikia 17 metrų gylio, o Šventosios uosto akvatorijoje jūros gylis tik 7-8 metrai. Statyti tokį uostą į pietus nuo Klaipėdos būtų rizikinga, nes invazija į Kuršių marias gali turėti gamtosauginių problemų ir pakenkti unikaliam gamtos kampeliui, bet plėtoti jūrų uostą būtina, dabartinių juosto pajėgumų artimiausiais metais nepakaks”, – sakė jis.

Nuo 2001 m. krovos apimtys Klaipėdos uoste išaugo 57 proc. Ir toliau tokiais tempais didėjant krovinių srautui, 2010 metais uosto krova pasieks 38,5 mln. t. Šiandien uoste dirbančios bendrovės planuoja savo investicijas atsižvelgdamos į tokio masto augimo tempus.

2002-2004 m. Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros specialistai atliko Klaipėdos uosto plėtros studiją, analizavo skirtingus variantus ir parengė dirbtinos salos, atitolusios nuo kranto, modelį, pastatant ten naują giliavandenį uostą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.