Nėščia – ar būtinai stora?

Daugelis moterų nerimauja, jog nėštumo metu gali priaugti pernelyg daug svorio. Neramu buvo ir man. Labiausiai nuotaiką gadino draugių pasakojimai, kaip jų pažįstamų pažįstamos neužkandusios negalėdavo užmigti, iš patalų kildavo vidury nakties ir eidavo panaršyti po šaldytuvą. Dėl tokio gero apetito žandai ir visa kita pūtėsi ne dienomis, o valandomis. Beje, iki nėštumo rajūnės jos tikrai nebuvo.

Kaip aš atrodysiu?

Kelios dešimtys kilogramų per daugiau nei pusmetį gali pakeisti ne tik išvaizdą, bet ir savijautą.

Kai pagalvodavau apie svorio pokyčius, pirmiausia į galvą šaudavo mintys: „Kaip aš atrodysiu?“, „Kaip reikės numesti tiek kilogramų pagimdžius ir ar apskritai pavyks sulysti?“ Ir tik vėliau susimąstydavau apie kitas antsvorio blogybes: neigiamą įtaką sveikatai ir savijautai.

Be to, būsimai mamai priaugus pernelyg daug svorio, daugiau riebaliukų gali „prisirinkti“ ir kūdikis. O kuo jis bus stambesnis, tuo ir gimdymas sunkesnis.

Apetitas nepasikeitė

Nepaisydama šių baimių, badauti nesirengiau. Literatūroje radau parašyta, kad vidutinio kūno sudėjimo moteriai nėštumo metu rekomenduojama priaugti iki 10–12 kg. Tikėjausi, kad man pavyks įsisprausti į šias normas.

Valgiau ir tebevalgau viską, ko noriu. Ir kiek noriu. Leidžiu sau pasmaguriauti ir šokolado, ir bandelių, tiesa, darau tai saikingai. Dėl kiekvieno naujo kilogramo nepanikavau. Tiesą sakant, ir reikalo tokio nebuvo, nes viskas vyko pagal planą. Per penkis pirmuosius mėnesius pasunkėjau keturiais kilogramais. Maždaug taip ir turėjo būti – beveik kilogramas į kilogramą.

Azarto pagauta, iš pradžių svėriausi kas kelios dienos, vėliau – kartą per savaitę, po to – tik kas dvi savaites. Nuo septinto nėštumo mėnesio išėjau motinystės atostogų ir per pirmąsias dvi savaites priaugau tris kilogramus. Tai buvo rekordų rekordas. Labai netikėtas ir, svarbiausia, nieko gera nežadantis.

Juk jeigu ir toliau per savaitę „pridėsiu“ po pusantro kilogramo, per likusias iki gimdymo dešimt savaičių pasunkėsiu 30 kilogramų!

Gydytojas numojo ranka

Išsigandusi tokios prognozės, puoliau mankštintis. Lengva mankšta kiekvieną rytą trukdavo apie 15–20 minučių. Bet eiti plaukioti į baseiną, apsilankyti kuriame nors sporto klube ar gydymo įstaigoje, kur sportuoti siūloma pagal specialias programas nėščiosioms, taip ir neprisiruošiau.

Nežinia, ar dėl mankštos, ar dėl kitų dalykų svoris staiga visai nustojo didėti. Per pusantro mėnesio – nė gramo daugiau. Vėl sunerimau. Remiu prie sienos gydytoją: kodėl taip yra? O jis tik numojo ranka. „Šiais laikais svoriui niekas per daug reikšmės neteikia“, – ramino medikas.

Svarbu, kad kraujo ir šlapimo tyrimai geri, kad moteris puikiai jaučiasi. Savo pacientėms gydytojas leidžia priaugti ir vos kelis kilogramus, ir dvidešimt. Tik svoris turi didėti tolygiai – jei per savaitę „pridedami“ penki kilogramai, kyla įtarimas, jog moters organizme ėmė kauptis skysčių, o tai jau pavojinga.

Palengvėsiu iškart

Dalį papildomo mamos svorio sudaro kūdikis (apie 3,5 kg) ir vaisiaus vandenys (dar kilogramas). Tad yra vilties po gimdymo palengvėti bent keturiais kilogramais. O kaip su kitais, susikaupusiais per devynis mėnesius?

Džiaugiuosi, jog didelių problemų dėl to veikiausiai neturėsiu. Nėštumo metu priaugau aštuonis kilogramus, per likusias dvi savaites iki gimdymo gal dar kilogramu pasunkėsiu. Kūno formos, jau nekalbant apie pilvuką, suapvalėjo pastebimai. Tačiau dėl to nesigraužiu. Ir kaip gali graužtis, jei vyras vis pašnibžda, kad būsiu pati gražiausia mamytė?

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.