„Klaidų buvo padaryta, tačiau svarbiausia, kad stichija nepareikalavo žmonių gyvybių. O kad spinta sušlapo ar batai – nieko čia baisaus”. Taip savo tarnybos darbą perspėjant gyventojus apie praėjusią savaitę Vakarų Lietuvą užliejusį potvynį įvertino Klaipėdos apskrities Civilinės saugos departamento direktorius Alfredas Skirutis.
„Vakarų ekspresas”, reaguodamas į Tauralaukio ir Mažojo Kaimelio gyventojų, pasipiktinusių, kad civiline sauga besirūpinantys valstybės tarnautojai neperspėjo jų apie patvinsiančią Danę, skundus, A. Skiručio paklausė tiesiai šviesiai – už ką jam bei jo pavaldiniams mokami atlyginimai?
Keturiolika metų mokesčių mokėtojų išlaikomam Klaipėdos apskrities Civilinės saugos departamentui vadovaujantis A. Skirutis žodžio kišenėje neieškojo: ir Vyriausybės nutarimus pacitavo, ir savo nuomonę statybų planavimo klausimais atskleidė.
Pone Alfredai, kaip vertinate savo įstaigos veiklą?
Galiu įvertinti tik teigiamai. Aišku, būna atvejų, kai kažko negalime numatyti, padarome klaidų. Ne viską suspėjame padaryti laiku. Ypač sunku įtikinti kai kurių įmonių vadovus, kad civilinės saugos reikalavimų būtina paisyti. Deja, daugelis žmonių mano, kad jiems niekada nieko neatsitiks.
O už ką Jums ir Jūsų pavaldiniams yra mokami atlyginimai?
Už darbą – civilinės saugos funkcijų vykdymą: gyventojų informavimą, mokymus, prevenciją, gyventojų aprūpinimo apsaugos priemonės organizavimą, ekstremalių įvykių tyrimą bei analizę, gyventojams teikiamą pagalbą… Visos funkcijos yra išvardintos Civilinės saugos įstatyme.
Ir Jūs esate tikras, kad visas šias užduotis vykdote?
Taip.
O kaip gi informacijos apie gresiančias ekstremalias situacijas viešinimas žmonėms? Juk neneigsite, jog apie Tauralaukio ir Mažojo kaimelio gyventojus užklupusį potvynį Jūsų tarnyba sužinojo paskutinė. Reiškia, dirbate prastai?
Nereikia maišyti kelių dalykų: civilinės saugos sistema nėra dinamiška. Mes patys negelbėjam žmonių, o dirbame su Vyriausybės nutarimais bei kitais dokumentais. Mūsų departamentas – lyg generolas, kuris neturi savo karių. Mes, esant reikalui, tik koordinuojam kitų tarnybų – medikų, ugniagesių, policininkų, išminuotojų – veiksmus.
Bet prieš tai minėjote, kad viena iš Jūsų užduočių – gyventojų informavimas. Kodėl jos neatlikote?
Galiu paaiškinti, kaip buvo: turime postus, kur kontroliuojamas vandens lygis įvairiuose vietose. Toks postas yra Danės upėje, tačiau jis – neveikiantis, nes nėra įtrauktas į Vyriausybės nutarimą „Dėl ekstremalių kriterijų patvirtinimo”.
Kadangi Danė paskutinį sykį buvo taip stipriai patvinusi prieš 50 metų, iki šio potvynio nebuvo reikalo gilintis. Kaip gi galėjome pranešti visuomenei apie kylantį vandenį, jeigu postas neveikia? Dabar gi ruošiuosi kreiptis į Vyriausybę ir prašyti įtraukti Danės postą į veikiančiųjų sąrašą.
Apskritai kalbant, namų žemupiuose nereikėtų visai statyti.
Be to, kas čia galėjo žinoti, kad vanduo tiek kils? Antai praėjusiais metais išplatinome pranešimą apie tai, kad dėl stiprių vėjų gali užsemti senamiestyje esančių namų rūsius. Spėjimas nepasitvirtino, o žurnalistai pažėrė kritikos: Skirutis panikuoja, Skirutis gąsdina žmones. Tai ir tylėjau po to. Maža to, ne visos žiniasklaidos priemonės geranoriškai žiūri į mūsų pranešimus. Su jūsų dienraščiu tokių problemų neturėjau, bet kai kas už informacijos apie kauksiančias sirenas viešinimą pareikalavo pinigų.
Žurnalistai kaip visada lieka kalčiausi. O Jūs aklai vadovaujatės popieriais, o realios klaipėdiečių bėdos, patirti nuostoliai Jums – nė motais?
Tikrai negalima taip sakyti. Kodėl būtent Skirutis visada kalčiausias? Klaidų buvo padaryta, tačiau svarbiausia, kad stichija nepareikalavo žmonių gyvybių. O kad spinta sušlapo, ar batai – nieko čia baisaus. Be to, mūsų departamentas rūpinasi pavojinga situacija tada, kai ekstremalios aplinkybės apima mažiausiai dviejų savivaldybių teritoriją. Danė patvino ir pridarė rūpesčių uostamiesčio ribose, todėl atsakomybė – ant Klaipėdos savivaldybės Civilinės saugos tarnybos pečių. Ten dirba keturi žmonės su vedėju Vladu Kinderiu priešakyje.
O kiek žmonių dirba Jūsų departamente?
Su valytojom – septyniolika, tačiau civilinės saugos darbus su manimi atlieka vos septyni: keturi operatyviniai budėtojai, du žmonės dirba planavimo klausimais, du atlieka prevencinį darbą, du skirti mokymams. Turim ir buhalterę, raštvedybos vedėją.
Kiek lėšų per metus Jums skiriama?
Kai iki 1998 metų priklausėme Krašto apsaugos ministerijai, gaudavome 670 tūkstančių litų. Atlyginimams, kanceliarinėms prekėms, automobiliui, planavimui. Kai tapome pavaldūs Klaipėdos apskrities viršininkei, mūsų metinis biudžetas sumažėjo. Pavyzdžiui, praėjusiais metais sunaudojome 430 tūkstančių litų.
Įtikinkite, kad mūsų apskrities gyventojai daug prarastų, jeigu beveik pusę milijono sutaupytume visus jus atleisdami, o departamentą panaikindami…
Kadangi dirbame su įvairiomis tarnybomis ir ekstremaliomis situacijomis koordinuojame jų veiklą, be mūsų kai kurios žinybos tiesiog negautų informacijos apie įvykį. Turiu omenyje Jūrų koordinavimo centrą, gelbėjimo centrą Nemirsetoje, Pakrančių apsaugos tarnybą, išminuotojus. Kas, sakykime, informuos Visuomenės sveikatos centrą, jeigu mums paskambinęs žmogus skųsis pajutęs blogą cheminį kvapą? Juk tokiu atveju į vietą iš pradžių važiuoja mūsų chemikai…
Ar kalbėsite taip pat, kai Vakarų Lietuvoje pradės veikti bendrasis pagalbos numeris 112? Ar nesidubliuos jūsų praktinės funkcijos?
Kažin… Juk tas numeris nelabai suveikia.
tj>Pone Alfredai, labai knieti sužinoti, kaip Jums pavyko net keturiolika metų išsilaikyti direktoriaus kėdėje?
Nesu nusižengęs, nesiveliu į jokius konfliktus, negirtuokliauju, nepainioju viešųjų ir privačiųjų interesų, neimu kyšių. Kai reikia, galiu ir šeštadienį, ir sekmadienį – dieną ar naktį – atsirasti įvykio vietoje.
Ir po tokių incidentų, kai neperspėti apie pavojų žmones skaičiuoja patirtus nuostolius ir keikia Jus bei visą civilinės saugos sistemą Lietuvoje, miegate ramiai?
O ko nemiegoti? Kas mums priklauso – viskas padaroma. Aš net asmeniškai važiuoju į įvykio vietas, nors man tai visai neprivalu.
Natalija Mogučaja
„Vakarų ekspresas”