skatina įmones optimizuoti veiklą, modernizuoti gamybą ir ieškoti kitų būdų didinti darbo našumą bei mažinti kaštus.
„Intel” duomenimis, pirmaujanti pagal nešiojamųjų kompiuterių gamybą Baltijos šalyse bendrovė „Aideta”, priklausanti ORDI grupei, veikiančiai Lietuvoje Latvijoje ir Estijoje, neseniai atidarė naują gamybos liniją.
Vienos stambiausių Baltijos šalyse informacinių technologijų (IT) rinkos žaidėjų UAB „Aideta” generalinis direktorius Vidas Valančius tikisi, kad tai padės padidinti gamybos našumą bei sumažinti gamybos kaštus, krentačius ant klientų pečių.
Pliusas – individulizuojama gamyba
„Atidarydami naują gamybos liniją, tikimės padidinti pagaminamų kompiuterių skaičių, sumažinti jų savikainą. Kadangi jaučiame darbuotojų trūkumą bei nuolat kylančią darbo jėgos kainą, turėjome optimizuoti gamybą”, – sakė jis.
Iki Naujųjų metų planuojama pagaminti iki 18 tūkst. kompiuterių. Iš viso Lietuvoje ir Estijoje planuojama pagaminti apie 40 tūkstančių kompiuterių.
Kompanija taip pat neatmeta galimybės žengti į ne Europos Sąjungos rinkas. Verslininko teigimu, galimybė būti tarptautine kompanija leidžia konkuruoti pasaulinėje rinkoje. „Mes dirbame Baltijos šalyse, mūsų gamyba bendra su kompanija „As Ordi”. Gamintojų vertinimu, IT rinka Baltijos šalyse maža. Turėdami stiprų užnugarį, galime konkuruoti su pasauliniais gamintojais”, – sako jis.
Tačiau aštri konkurencija taip pat verčia ieškoti būdų privilioti klientus, kad šie įmonės produkciją įsidėmėtų, „pažintų iš veido” ir išskirtų iš kitų.
Kaip pagrindinį „Aidetos” veiklos skirtumą nuo kitų gamintojų, V.Valančius nurodo galimybę atsižvelgti į individualius klientų poreikius.
„Į kokybę pažiūrėjome kitu kampu. Mes individualizuojame gamybą – atsižvelgiame į konkrečius poreikius, nesiorientuodami vien tik į standartus. Pavyzdžiui, klientas nešiojamam kompiuteriui gali užsisakyti tokios talpos kietąjį diską, kokios norima. Jei jis užsisako norimą produktą šiandien, po dviejų dienų šis jau bus pagaminta, – sėkmės priežastis IT rinkoje vardino V.Valančius. – Mes esame tiek gamintojai, tiek importuotojai. Iki 60 proc. kompiuterio komponentų produkcijos importuojame tiesiogiai iš gamintojų”.
Kitos rinkos – ateityje
V.Valančiaus teigimu, eiti į ne trečiųjų šalių rinkas kol kas nėra galimybių, tačiau tokia plėtros tikimybė neatmetama.
„Mums siūloma pradėti savo veiklą Rytų Europoje. Sprendimo dar nesame priėmę. Turime partnerių, kurie mato mūsų privalumus. Tačiau eiti į Rytus trukdo ten klestinti šešėlinė ekonomika. Be to, pasigendame eksporto rėmimo politikos. Norėdami gauti paramą verslui ne Europos Sąjungos šalyse vystyti, susiduriame su biurokratiniais sunkumais.
Pavyzdžiui, Estijoje veikiantis „RAK” fondas remia eksportą į kitas šalis. Rinka konkurencinga, o pelnas gana mažas palyginti su kitomis verslo šakomis”, – apie sunkumus eiti į kitas rinkas kalbėjo V.Valančius.
Atliekų surinkimo politika netenkina
„Infobalt EPA” asociacija neseniai išreiškė nepasitenkinimą Lietuvoje vykdoma atliekų surinkimo ir utilizavimo politika. V.Valančiaus teigimu, tokia politika apsunkina šalies gamintojų ir importuotojų veiklą.
„Lietuvos politika orientuota į importuotų produktų skaičių, neatsižvelgiant kiek realiai susidaro atliekų šiandien. Estijoje mokame 6-7 kartus mažiau už utilizaciją. Ten utilizacija organizuojama visai kitu principu. „Infobalt EPA” deda pastangas, kad būtų susitart su vyriausybe ir perdirbėjais”, – asociacijos poziciją komentavo V.Valančius.