Žemę visuomenės reikmėms perimančius valdininkus Seimo kontrolieriai įtaria nusižengiant įstatymams, net Konstitucijai.
Skundus dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tiriantys Seimo kontrolieriai tikina, kad negrąžindami žemės, kurią esą būtina perimti visuomenės poreikiams, valdininkai ne tik dažnai piktnaudžiauja, bet ir nusižengia įstatymams. Teisės aktai numato, kad valdininkai pirmiausia turi pateikti įrodymus, kodėl žemė reikalinga valstybei.
Nėra detaliųjų planų
Kauno mieste ir apskrityje tūkstančius hektarų esą visuomenės reikmėms perimantys valdininkai ne tik negali įvardyti, kas numatyta steigti konkrečioje vietoje, bet ir nėra parengę pusės negrąžinamų žemių detaliųjų planų.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Romas Valentukevičius teigia, kad dabar tai viena didžiausių problemų. „Kas slypi po tais visuomenės poreikiais? Negalima susigalvoti teorinių norų ir nepaisyti įstatymų. Ir Konstitucija, ir įstatymai vienareikšmiškai numato, kad pirmiausia žemė turi būti grąžinta žmonėms ir tik vėliau tenkinami kiti poreikiai. Žinoma, galbūt esama ir išskirtinių atvejų, bet jų – vienas kitas. Tačiau mes matome, kad šis reiškinys tapo masiškas”, – LŽ tvirtino R.Valentukevičius. Jo teigimu, dėl šios problemos skundžiasi itin daug Vilniaus ir Kauno gyventojų.
Baiminasi kosminių kainų
Su R.Valentukevičiaus nuomone kategoriškai nesutinka Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas. „Tokiu atveju mes patys sau sudarytume kliūčių. Vieni savininkai žemę parduotų, kiti – ne, arba užsiprašytų kosminių sumų. Kalbu tik apie viešąjį interesą. Miestas turi plėstis, todėl jo infrastruktūrai plėtoti reikalinga žemė ir objektai negali būti grąžinami, o pretendentams privalu deramai atlyginti”, – argumentavo jis.
Kauno apskrities viršininkas Romualdas Morkevičius pripažino, kad nuosavybės atkūrimo eilėse metų metus laukiančių žmonių netenkina pareiškimai apie perimamą žemę. Tačiau, pasak jo, pateikti įrodymus ir pradėti rengti detaliuosius planus Kauno miesto savivaldybė neskuba. Iš 358 hektarų mieste esančios laisvos neužstatytos žemės detalieji planai neparengti daugiau kaip pusei plotų.
Reforma stringa
Seimo kontrolierių išvadose jau nuskambėjo žemės reformai skirta išvada: baigti šį procesą Vilniaus ir Kauno apskrityse iki metų pabaigos nepavyks. Viena pagrindinių priežasčių – žemėtvarkininkų piktnaudžiavimas ir žemės reformą vykdančių institucijų nesusišnekėjimas.
Atsiimti žemę Kaune šiuo metu pretenduoja apie 3 tūkst. piliečių, tačiau atgauti nuosavybę pavyks tik trečdaliui jų. Likusiems nieko guodžiančio nežadantys Kauno apskrities vadovai ragina žmones atsiimti jiems priklausančią žemę kitur, pirmiausia Raseinių ir Kaišiadorių rajonuose.
Kauno tarybos narys Kęstutis Krikščiūnas įsitikinęs, kad žemės grąžinimo mieste problemos geruoju nesibaigs. „Situaciją galiu drąsiai pavadinti katastrofiška. Nekreipiama dėmesio nei į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, nei į premjero raginimus nevilkinti proceso. Nenoromis kyla minčių, kad sprendimai priklauso nuo finansinio atlygio”, – LŽ sakė jis. Politiko teigimu, dangstymasis viešuoju interesu tik blogina padėtį.
Anot K.Krikščiūno, žemės mieste tikrai yra: 20 hektarų atiduota upių uostui, būsimojo „Technopolio” teritorija ir plotas dalyje S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto teritorijos, kurioje planuojama įrengti golfo, futbolo, rankinio ir kitokius aikštynus. „Tą žemę reikia padalyti sklypais ir taip grąžinti žemę prieškario savininkų palikuonims. Tegul jie pardavinėja savo sklypus verslininkams, tada bus lygybė. Nes vieni už žemę priversti mokėti milijonus, o kiti gauna dovanų iš savivaldybės”, – įsitikinęs K.Kriščiūnas.