Turkijos ministras pirmininkas ir prezidentas paragino atšaukti draudimą universitetuose ryšėti musulmoniškas skaras, kai šalyje užvirė diskusijos, ar naujoji konstitucija turėtų panaikinti šį apribojimą.
Abu lyderiai – buvę islamistai, kurių žmonos ir dukterys ryši skaras, – tvirtino, kad šis draudimas pažeidžia asmenines teises ir užkerta kelią universitete studijuoti savo plaukus dengiančioms moterims.
„Teisė į aukštąjį mokslą negali būti apribota dėl to, ką vilki mergina”, – per interviu laikraščiui „Financial Times”, kuris buvo paskelbtas trečiadienį, sakė ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas).
„Vakarų šalyse nėra tokios problemos, bet Turkijoje yra tokia problema ir manau, kad pirmoji politikų pareiga yra išspręsti šią problemą”, – teigė jis.
Pasaulietiškos jėgos, kurioms priklauso armija, aukšto rango teisėjai ir akademinis elitas, musulmoniškų skarelių ryšėjimą laiko akylai prižiūrimos Turkijos pasaulietiškos sistemos ignoravimu.
Daug kas būgštauja, kad sprendimas panaikinti šį draudimą pakenks pasaulietiškai šalies struktūrai ir labiau atkreips dėmesį į religiją visuomeniniame gyvenime.
Žymūs Turkijos akademikai trečiadienį griežtai pasipriešino bet kokiems žingsniams į universitetus įsileisti skarotas studentes ir juos pavadino neteisėtais.
„Skarelių draudimas yra teisėtas. Jis paremtas Turkijos teismų sprendimais, taip pat Europos žmogaus teisių teismo sprendimu”, – po specialaus Rektorių komiteto susitikimo sakė Aukštojo mokslo tarybos vadovas Erdoganas Tezicius (Erdohanas Tezičius).
„Neįmanoma pakeisti konstitucijos, kad ji numatytų aprangos laisvę”, – pridūrė jis.
2005 metais Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad draudimas Turkijos universitetuose ryšėti skaras nepažeidžia pamatinių teisių ir yra būtinas, kad apsaugotų Turkijos pasaulietišką santvarką nuo ekstremistinių judėjimų.
Turkijoje ryšėti skaras draudžiama ir valstybės tarnautojoms.
Islamiškoji R.T.Erdogano Teisingumo ir plėtros partija (AKP), liepos mėnesį laimėjusi svarbius rinkimus, pradėjo rengti naują konstituciją.
Dabartinė šalies konstitucija yra likusi nuo 1980 metų karinio perversmo. Ji buvo kelis kartus taisoma, bet kritikai teigia, kad ją reikia keisti iš esmės, kad joje išnyktų autoritarizmo dvasia ir ji taptų visiškai demokratiška.
Tačiau Turkijoje būgštaujama, kad naujasis kodeksas taps AKP vaisiumi, o ne nacionalinio susitarimo rezultatu.
„Tai, kad konstitucijos pataisas ruošia viena politinė partija, meta šešėlį demokratijai”, – sakė E.Tezicius.
Pasak žiniasklaidos, AKP lyderiai, būgštaudami dėl pasaulietininkų reakcijos, nenusprendžia, ar daryti spaudimą, kad naujoje konstitucijoje būtų panaikintas draudimas ryšėti skaras, ir paliko nuspręsti tai R.T.Erdoganui.
Turkijos prezidentas Abdullah Gulas (Abdula Giulas), kuris taip pat priklausė AKP, kol per praėjusio mėnesio krizės pažymėtus rinkimus buvo išrinktas valstybės vadovu, taip pat pasisakė už šio draudimo panaikinimą.
„Kur kas geriau, kad (plaukus dengiančios moterys) studijuotų universitete, negu pasiliktų namuose ir būtų izoliuotos nuo socialinio gyvenimo”, – laikraščiui „Milliyet” sakė A.Gulas.
R.T.Erdoganas pažadėjo, kad dėl konstitucijos projekto bus surengtos išsamios diskusijos, kol jis bus pateiktas parlamentui.
„Mes norime konstitucijos, kuri užtikrintų ir gintų demokratišką, pasaulietišką valstybę ir socialinį teisės pobūdį”, – sakė jis „Financial Times”.