Klaipėdos miesto tarybos opozicinės Permainų koalicijos įsitikinimu, jei nebus skubiai imtasi priemonių padėčiai taisyti, socialinės paramos sistemą Klaipėdoje ištiks koma.
Pasak Savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komiteto nario Kęstučio Gabšio, požymių, kad einama būtent ta kryptimi, esama jau dabar – darbą palieka vis daugiau patyrusių specialistų. Priežastis – itin maži atlyginimai.
Į komiteto posėdį pakviesti Savivaldybės administracijos Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė bei socialinių reikalų sritį kuruojantis mero pavaduotojas Benas Šimkus neneigė, kad problemų išties esama, ir labai rimtų, tačiau joms išspręsti trūksta svarbiausio – pinigų.
Neišgyvena
Šiuo metu uostamiestyje aukštąjį išsilavinimą ir patirties turintis socialinis darbuotojas atskaičiavus mokesčius gauna vidutiniškai 800 litų. Dar skurdesnis lankomosios priežiūros darbuotojų atlyginimas – kiek daugiau nei 600 litų į rankas.
Pasak Klaipėdos socialinės paramos centro direktorės Dianos Stankaitienės, paskutinį kartą atlyginimai uostamiesčio socialiniams darbuotojams, išskyrus vadovus, 20 proc. buvo padidinti tik 2005 metais.
„Vakarų ekspresas” jau rašė, kad ypač komplikuota padėtis susiklostė Vaiko krizių centre. Čia socialinės darbuotojos, nelygu kvalifikacija ir darbo stažas, dirba už 700-800 litų per mėnesį.
Nuo šių metų pradžios iš darbo šioje įstaigoje išėjo 5 socialiniai darbuotojai, iš pareigų pasitraukė ir centro vadovė. Pernai su centru atsisveikino 7 dirbantieji. Priežastis ta pati – per mažas atlyginimas.
Pasak N. Laužikienės, vieną itin opią problemą išspręsti pavyko. Paskelbus pakartotinį konkursą, iš dviejų pretendentų pagaliau buvo parinktas žmogus Vaiko krizių centro direktoriaus pareigoms eiti.
Ministrė stebisi
Klaipėdos socialiniams darbuotojams šiemet algos ne tik nebuvo padidintos, bet dar ir sumažėjo – nustota mokėti pernai skirtą 20 proc. priedą, kuris, beje, buvo paskirtas tik po socialinių įstaigų darbuotojų streiko.
„Vakarų ekspreso” paskatinta situacija uostamiestyje domėjosi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Ji dar gegužės 10 dieną kreipėsi į Klaipėdos miesto merą, prašydama atkreipti dėmesį į tai, kad socialinių darbuotojų atlyginimai uostamiestyje yra mažiausi Lietuvoje.
Ministrei taip pat nesuprantama, kodėl nebeliko metus laiko mokėtų priedų ir nesuplanuotos galimos priemokos, kurias numato pernai ministrės įsakymu patvirtintas „Socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas”.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakyme „Vakarų ekspresui” rašoma, kad įgijusiems socialinio darbuotojo kategoriją šiuo metu nustatyti atlyginimo koeficientai yra nuo 6,2 iki 13,2 – tai vidutiniškai sudaro 1115 litų, vyresniojo socialinio darbuotojo – nuo 6,5 iki 13,7 (vidutiniškai 1162 litų).
SADM duomenimis, šiuo metu aukštąjį išsilavinimą turinčio socialinio darbuotojo atlyginimas jau yra 10,5 koeficiento – 1207 litai.
Be to, priedams ir priemokoms gali būti skiriama iki 100 proc. darbuotojui nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio.
Atimti ir padalinti
Opozicinė Permainų koalicija, kuriai šiame komitete atstovauja Lilija Skovronskienė ir K. Gabšys, dar vasaros pradžioje bandė atkreipti savo kolegų dėmesį į, jų nuomone, bedugnėn besiritančių miesto socialinių įstaigų padėtį.
„Po mūsų perskaityto pareiškimo niekas iš esmės nepasikeitė. Komitetui buvo suorganizuota ekskursija po socialines įstaigas. Kadangi šių įstaigų sienos, grindys ir lubos buvo gražiai nudažytos, komiteto dauguma nematė prasmės kažko keisti”, – sakė K. Gabšys.
Finansų skyriaus vedėjos Aldonos Špučienės teigimu, nors Vyriausybė ir nustatė socialinių darbuotojų atlyginimų ribas, tačiau pinigų jiems padidinti neskyrė.
Miesto biudžete, sakė A. Špučienė, viršplaninių lėšų nėra, ir kažin ar bus, tad vienintelis būdas socialinių darbuotojų atlyginimams padidinti – perskirstyti turimas lėšas, kitaip sakant, iš kažko atimti. Jei politikai apsispręs eiti šiuo keliu, sakė valdininkė, tai galės padaryti spalį, kai bus koreguojamas miesto biudžetas.
Komiteto nario Edmundo Kučinsko įsitikinimu, biudžeto tąsymas problemos neišspręs.
„Reikia nuolat spausti Vyriausybę, nes biudžeto perskirstymas – tik gaisrams gesinti. Būtina jungtis su kitų savivaldybių socialiniais darbuotojais ir veikti kartu”, – sakė politikas.
Šią E. Kučinsko poziciją palaikė ir kiti komiteto nariai.
Savivaldybės tarybos sekretoriaus Vidmanto Plečkaičio nuomone, tam galėtų pasitarnauti ir keturių Pamario savivaldybių pasirašyta sutartis „Quattro”.
Nepaisant to, nutarta surengti bendrą Socialinių reikalų bei Finansų ir ekonomikos komitetų posėdį ir kartu paanalizuoti biudžeto lėšų perskirstymo galimybes.