Įvairias mokslo šakas išmanantys, nemažai žinių sukaupę bibliotekininkai priversti skursti. Tačiau viliasi, kad šalies valdžia pagaliau išgirs jų pagalbos šauksmą, tad ir streikuoti nereikės.
„Visą nepriklausomybės laikotarpį bibliotekininkai lenktyniauja su valytojomis: kurių atlyginimas didesnis? Būna, kad pakėlus minimalų atlygį valytojų alga viršija mūsiškę. Tada Vyriausybė susizgrimba kelti bibliotekininkų atlyginimus, ir mes valytojas nurungiame. Tačiau neilgam”, – teigė LŽ kalbinta Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Vida Garunkštytė, vadovaujanti Utenos bibliotekai.
Tai, kad bibliotekininkai neketina taikstytis su tokia padėtimi, šiomis dienomis priminta premjerui, Seimo pirmininkui, keturiems ministrams ir lygių galimybių kontrolierei. Reikalavimą pagaliau deramai atlyginti už darbą išsiuntė įvairių šalies bibliotekų atstovai. „Vis dar laukiame atsakymo. Viliamės, kad mūsų reikalavimai bus patenkinti, tad jokių kardinalių priemonių imtis nereikės”, – LŽ sakė Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto narė Rasa Grušnienė.
Darbuotojai išeina
Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė priminė, kad bibliotekininkai bruzda ne pirmą kartą. Prieš kelerius metus buvo surengta žvakelių deginimo akcija, kuria norėta pabrėžti, jog be deramo atlyginimo bibliotekininkui užkertamas kelias būti šviesos nešėju. Tąkart pasiekta, kad algos padidintos šimtu litų.
„Per tris pastaruosius mėnesius iš mano vadovaujamos bibliotekos išėjo dvi bibliotekininkės, turinčios aukštąjį išsilavinimą, trečios atleidimo dokumentus tvarkau šiandien. Norą išeiti iš darbo pareiškė vienas darbininkas ir kompiuterininkas. Pamainos nė vienam jų neturiu”, – guodėsi R.Bagdonienė.
Direktorė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu biblioteka pagal tarptautinius projektus gavo nemažai kompiuterinės įrangos. Ja netrukus nebus kam dirbti.
35-iems Panevėžio rajono bibliotekos filialams vadovaujanti R.Bagdonienė per mėnesį „į rankas” gauna 1500 litų. Direktorė prisipažino turinti pavaldinių, kurių atlyginimas sudaro tik kiek daugiau nei trečdalį jos gaunamos algos. „Akivaizdu, kad mūsų darbas visai nevertinamas”, – pabrėžė ji.
Nevertina žinių
Panevėžio kolegijos bibliotekai vadovaujanti Vilija Raubienė uždirba kiek daugiau nei tūkstantį litų. Jos pavaldinių atlyginimas su priedais už papildomus darbus – per septynis šimtus litų. „Pastaraisiais metais biblioteką paliko dvi aukštąjį išsilavinimą turinčios darbuotojos. Mes neišgyvename iš atlyginimo”, – teigė V.Raubienė.
Vilniaus universitete įgijusi bibliotekininkės specialybę, o po studijų Kauno technologijos universitete tapusi elektroninės leidybos vadybininke bibliotekos vedėja apgailestavo, jog bibliotekininkų žinios ir darbas nuvertintas. „Viena mano kolegė, šią vasarą dešimt savaičių po pusdienį Olandijoje skynusi braškes, uždirbo tiek, kiek bibliotekoje gauna per metus”, – konstatavo V.Raubienė.
Pasirinko muitininkės duoną
Utenos bibliotekai vadovaujanti V.Garunkštytė atkreipė dėmesį, jog bibliotekininkai turi ne vien didžiulį žinių bagažą – jie yra išsiugdę daugybę puikių asmeninių savybių, yra kruopštūs, sąžiningi, atsakingi, greitai besiorientuojantys. Todėl bibliotekininko išsilavinimą turintys žmonės randa vietą bet kur – tampa puikiais vadybininkais, verslo organizatoriais, koordinatoriais.
„Bibliotekininkai dirba valdininkais, bankininkais, netgi muitininkais. Į muitinę išėjusi buvusi mano darbuotoja dabar gauna triskart didesnį atlyginimą, nei gaudavo bibliotekoje”, – teigė V.Garunkštytė.
Kyla į kovą
Vieną mažiausių atlyginimų Lietuvoje gauna ne tik kaimuose ar švietimo įstaigose įsikūrusių bibliotekų, bet ir šalies nacionalinių bibliotekų darbuotojai. Vidutinis nacionalinį statusą turinčių bibliotekų bibliotekininkų atlyginimas – 1000 litų. Tai LŽ patvirtino Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos profesinės sąjungos komiteto narė Renata Grušnienė.
„Mūsų žinioje yra Seimo biblioteka, be to, turime Vyriausybės informavimo skyrių. Deja, aptarnaudami aukščiausią valdžią, profesionaliai teikdami jiems būtiną informaciją teuždirbame tiek, kad esame priversti skursti, o greitai tapsime socialiai remtini”, – apgailestavo ji.
R.Grušnienė teigė, kad šiuo metu nėra stiprios bibliotekininkus vienijančios profesinės sąjungos, galinčios pakovoti už šios srities specialistus. Anot jos, stiprias profsąjungas turi pedagogai, medikai, o bibliotekininkai susitelkę į keletą juos ginti turinčių profsąjungų. Tačiau į kovą jos jau kyla. Viliamasi, kad šalies valdžia nedrįs ignoruoti bibliotekininkų reikalavimų.