Estai nenori patekti į išmirštančių tautų Raudonąją knygą, todėl taip atkakliai laikosi gana griežtos politikos dėl kalbos ir pilietybės, rašo antradienį laikraščio „Eesti Paevaleht „Nuomonių” skyrelyje parlamento deputatas nuo „Tėvynės” ir „Res Publica” sąjungos Andresas Herkelis.
Komentuodamas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) vadovo Rene van der Lindeno (Renė van der Lindeno) pastabas Estijos atžvilgiu dėl rusakalbių mažumos teisių apribojimų, A.Herkelis pažymi, kad estai, atsidūrę ties kritine riba kaip tauta, negali imti ir išnykti.
„Kad išliktume, mums nepakanka vien tik šeimos politikos, – pabrėžia jis. – Antra vertus, mūsų įstatymai dėl kalbos, pilietybės ir išsilavinimo ne griežtesni už Europoje galiojančius įstatymus”.
Pasak deputato, maža tauta ir maža kultūra turi būti atviros išoriniam pasauliui, turi suprasti jį. „Mes negalime atsitverti nuo pasaulio kinų siena”, – rašo politikas.
Pasak jo, kad išliktų šiuolaikiniame pasaulyje, ir estas turi mokėti kitų kalbų, ne iš nuogirdų išmanyti kitų didelių ir mažų tautų kultūrą, domėtis literatūra.
„Ir vis dėlto akivaizdu, kad jei estai nustos gerai jautęsi savo namuose, čia nebus gera ir likusiems. Tai bus jau nebe Estija, bet kažkokia kita šalis – be sielos ir be identiteto”.
A.Herkelis pabrėžė, kad jei estų toleravimo matu bus pasirinkta kokia nors nereali prielaida – pavyzdžiui, įteisinta dvikalbystė ar milžiniško dydžio svetimos religijos šventyklos statyba – estai į šiuos spąstus neįklius.
„Tolerancija, be abejo, svarbus dalykas, bet jei dėl jos iškils grėsmė identitetui ir išlikimui, tai bus kažkas ne taip. Savižudybė iš altruizmo – nenormalu, manyčiau, tai prieštarauja moralei”, – pridūrė A.Herkelis.