Seime – žingsnis dvigubą pilietybę įteisinančio referendumo link

Parlamentarai antradienį po pateikimo pritarė referendumo paskelbimui, kuriame piliečiai išreikštų savo poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Už referendumo paskelbimą balsavo 48 Seimo nariai, 22 tokiam sprendimui nepritarė ir 8 parlamentarai susilaikė.

Dabar siūlymas surengti referendumą bus svarstomas Seimo komitetuose, o vėliau Seimas dėl jo balsuos dar kartą.

Nutarimo projektą dėl referendumo rengimo parengė socialliberalai, po juo pasirašė 40 parlamentarų iš visų parlamentinių frakcijų, išskyrus liberalus, tačiau ir šie skelbia pritariantys iniciatyvai.

Teisę inicijuoti referendumą turi ne mažiau nei 300 tūkst. piliečių arba bent 36 Seimo nariai.

Tam, kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos, į referendumą turi ateiti ir pataisoms pritarti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių.

Seimui teikiamame nutarimo projekte teigiama, kad pripažįstant dvigubos pilietybės svarbą lietuvių kilmės piliečiams ir akcentuojant konstitucinį pilietybės reguliavimo principą, Seimas skelbia referendumą, kuris būtų surengtas kartu su artimiausiais Seimo rinkimais 2008 metų rudenį.

Projekte siūloma, kad visuotiniam piliečių balsavimui būtų teikiamas toks klausimo tekstas: „Pritariu, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu”.

Opoziciniai konservatoriai išreiškė nuogastavimų, kad priėmus socialliberalų siūlomas pataisas dvigubos pilietybės įgijimas būtų neribojamas ir tokiu būdu Lietuvos piliečiais laisvai galėtų tapti apie 200 tūkst. Lietuvos rusakalbių,

Tėvynės sąjunga dvigubą pilietybę siūlo įteisinti ne rengiant referendumą, o keičiant įstatymus. Jie jau parengė atitinkamas pataisas, kurias, jei joms neprieštaraus teisininkai, žada paremti ir socialdemokratai.

Tačiau socialliberalai mano, kad konservatorių siūlomas būdas yra antikonstitucinis.

Pernai rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Konstitucinės teisės specialistai ne kartą teigė, kad norint įteisinti dvigubą pilietybę būtina keisti Konstituciją, o ne atskirus įstatymus.

Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės priklauso tam skirsniui, kuris gali būti keičiamas tik referendumu.

Dvigubos pilietybės klausimas yra ypač aktualus Lietuvos išeiviams, kurie įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda teisinį ryšį su Lietuva.

Didžioji dauguma lietuvių per apklausas pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.