Lietuvos gyventojai, anksčiau mieliau pirkdavę būstą pajūrio kurortuose, šiandien vis dažniau domisi Druskininkuose ir Birštone esančia nekilnojamojo turto pasiūla.
Anksčiau daugelis kaip ramybės oazę įsivaizdavo sodybą ant ežero kranto arba būstą pajūryje, o pastaruoju metu vis dažniau ieškoma paprasto buto senos arba naujos statybos daugiabutyje. Tiesa, su vienintele sąlyga – kad būstas būtų kurorto statusą turinčiame Lietuvos mieste.
Sparti kurorto plėtra
„Atsižvelgiant į tai, kad didžiųjų miestų gyventojų pajamos, o tai reiškia ir perkamoji galia, didėja, didžioji dalis pirkėjų kurortuose įsigyja būstą laisvalaikiui. Tik nedidelė dalis pirkėjų ieško būsto nuolat gyventi. Bet galima daryti prielaidą, kad sparčiai plečiantis miestams daugėja darbo vietų, randasi nišų kurtis verslui, todėl turėtų daugėti ir žmonių, būstą įsigyjančių nuolatiniam gyvenimui”, – dėstė nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus” Druskininkų skyriaus vadovas Andrius Jurkevičius.
Druskininkai – šiuo metu sparčiausiai augantis kurortinis šalies miestas. Per artimiausius keletą metų čia planuojama pastatyti per 1000 butų, o tai reikštų, kad miesto būsto fondas padidės maždaug 12 procentų.
Šiuo metu kvadratinis metras naujos statybos bute Druskininkuose vidutiniškai kainuoja 5-7 tūkst. litų. Senos statybos butai kurorte vidutiniškai kainuoja 3-5 tūkst. litų už vieną kvadratinį metrą. Beje, mieste jau galima įsigyti ir prabangių butų, kuriuose už vieną kvadratinį metrą prašoma iki 10 tūkst. litų.
Okupavo vilniečiai
Nekilnojamojo turto bendrovių specialistai vienbalsiai tvirtina, kad būstas Druskininkuose dažniausiai perkamas poilsiui. Žmones šis kurortas vilioja moderniomis gydyklomis, gražia gamta, ramybe. Tad ieškantieji ramybės ir pramogų svarsto apie būsto įsigijimą būtent šiame kurorte. Beje, 90 proc. visų Druskininkuose esančių butų pirkėjų sudaro vilniečiai, nors jaučiamas ir Izraelio piliečių susidomėjimas nekilnojamuoju turtu.
„Žia valda real estate” Projektų plėtojimo departamento direktorius Benediktas Laurušonis teigė, jog per pirmąjį šių metų pusmetį būstas Druskininkuose pabrango maždaug 7 procentais. Nekilnojamojo turto ekspertas įsitikinęs, kad laikui bėgant būsto pirkėjų netrūks nei Druskininkuose, nei kituose šalies kurortuose.
Tikėtina, kad būsto vertė Druskininkuose gali išlikti stabili. Šiuo metu būsto kurortiniuose miestuose pasiūla didelė, todėl tai gali turėti įtaką kainoms – jos gali mažėti.
Tuo metu NT bendrovės „Dzūkas” generalinis direktorius Vladimiras Šanturovas apie būsto kainų mažėjimą Druskininkuose kalba atsargiai. Jo teigimu, nors butų pasiūla jau kurį laiką kurorte viršija paklausą, didesnės įtakos kainoms šiuo metu tai neturi.
„Būsto kainos Druskininkuose ėmė augti kaip ant mielių maždaug prieš 3-4 metus. Dabar jos po truputį stabilizuojasi, nes pasiūla ėmė viršyti paklausą. Be to, atsiranda vis daugiau naujos statybos butų. Kaip ateityje keisis kainų kreivė, prognozuoti nenorėčiau, tačiau manyti, jog artimiausiu metu butai pigs, būtų naivoka”, – dėstė bendrovės vadovas.
Iš paskos – Birštonas
Nors sparčiausiai augančiu šalies miestu laikomi Druskininkai, taip imamas vadinti ir kur kas mažesnis kurortas Birštonas. Tiesa, jis kol kas svaresnėmis investicijomis pasigirti negali, tačiau ir čia NT rinka pradeda judėti.
„Birštone NT rinka plėtojasi ne taip sparčiai. Ten šiuo metu vystomi 2 stambūs projektai. Kita vertus, miestai tiek dydžiu, tiek paslaugų įvairove labai skiriasi. Druskininkai vis labiau tampa panašūs į europietišką kurortą, turintį didelį kokybiškų paslaugų spektrą, o Birštonas traukia savo ramybe”, – akcentavo NT ekspertas A.Jurkevičius.
Anot NT specialistų, vis dėlto Birštone beveik nejaučiama savivaldos iniciatyva – šiame kurorte, be galimybės grožėtis gamta, poilsiautojams faktiškai nėra kuo daugiau užsiimti. Jei savivaldybė sugebėtų pritraukti investicijų ir įgyvendintų žmonių užimtumo projektus, kurorto perspektyvos būtų kur kas geresnės.
„Jeigu Birštone padidės paslaugų pasiūla, bus išplėtota infrastruktūra, labai tikėtina, kad arčiausiai esančių didmiesčių gyventojai (ypač kauniečiai) itin domėsis būsto įsigijimu šiame kurorte. Taigi paklausa turėtų gerokai padidėti”, – pabrėžė A.Jurkevičius.
Rinka neabejotinai keisis
Bendrovės „Birštono valda” vadovas Vytautas Silevičius įsitikinęs, kad Birštono kurortas niekada nebus toks kaip Druskininkai – skiriasi ne tik miestų dydis, bet ir ateities vizija. Anot jo, Birštonas liks mažesnis ir ramesnis, tinkamas didesnes nei vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
„Verslo požiūriu vienareikšmiškai geriau investuoti į Druskininkus. Šis miestas didesnis, o kuo daugiau žmonių, tuo lengviau plėtoti verslą. Mažesniuose miestuose reikia turėti labai gerą idėją. Vis dėlto Birštone investicijų daugės, miestas plėsis, tad keisis ir pati rinka”, – neabejoja 25 metus Birštone gyvenantis verslininkas.