Tarptautiniuose konkursuose, ypač jeigu jie – festivalinio pobūdžio, neretai įvyksta vieno komisijos nario koncertas. Tradicinis džiazo pianistų forumas „Jazz improvizacija 2007” pradeda savo programą kiek kitaip: visi komisijos nariai, prieš sėsdami vertinti jaunuosius improvizuotojus, rugsėjo 28 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje kiekvienas skambins solo, įtikindami ir klausytojus, ir konkurso dalyvius, kad svinguoti fortepijonu yra lengva, malonu ir gera, o klausytis – dar smagiau.
Iš tikro solo fortepijono džiazas yra ne tik vienas gražiausių ir populiariausių muzikos žanrų, bet ir vienas sudėtingiausių. Vienumoje, be ritmo grupės, nėra taip paprasta valdyti laiką, sukurti pilnatvišką muzikinį audinį. Solistas gali pasikliauti tik savo fantazija, intuicija, patirtimi bei žavesiu. Šių metų konkurso žiuri – Artūras Anusauskas, Egidijus Buožis, Dainius Pulauskas (Lietuva), Viktors Ritovs (Latvija) ir Jakovas Okunis (Rusija) – yra būtent tokie muzikantai, kurie gali leisti sau prabangą muzikuoti vienumoje, nes turi ne tik būtiniausias džiazo muzikantų savybes, bet ir gausybę asmeninių privalumų.
Garbingas svečias Jakovas Okunis pastaruoju metu gal kiek dažniau negu kiti pavadinamas „geriausiu Rusijos džiazo pianistu”. Ieškoti geriausių visuomet esti rizikinga, tačiau paneigti, jog tai yra ultra-talentingas muzikas, būtų sunku. Garsaus rusų džiazo virtuozo, pianisto Michailo Okunio sūnus, anot kritikų bei kolegų, ne tik sėkmingai žengia tėvo pėdomis, bet žengia toliau, link savito stiliaus bei džiazo žodyno praplėtimo. Jo skambinimas jokiu būdu negali sutrikdyti amerikietiškojo mainstream gerbėjų. Neoficialių šaltinių teigimu, aplankantys Rusiją žymūs amerikiečių muzikantai neretai nusistebi, girdėdami stilistiškai bei techniškai nepriekaištingas jo improvizacijas. Tuo tarpu oficialūs šaltiniai pažymi, jog „puikus tradicinės muzikinės kalbos įvaldymas ir apsišvietusio žmogaus žvilgsnis leidžia jam elgtis su medžiaga lygiai taip pat korektiškai, kiek laisvai”.
Viktors Ritovs turi Latvijos džiazo scenai tokią pačią reikšmę, kaip D. Pulauskas, E. Buožis arba A. Anusauskas – lietuviškajai. Jis yra Latvijos akademijos džiazo katedros vedėjas, dažnai koncertuojantis ir dažnai išvykstantis muzikantas, 1998 m. sudalyvavęs dviejuose tarptautiniuose džiazo festivaliuose Lietuvoje. Tačiau patys pirmieji jo apsilankymai mūsų šalyje susiję su tuo pačiu konkursu, į kurį šiemet jis atvyksta jau kaip komisijos narys: 1994 m. V. Ritovs buvo išrinktas publikos simpatija, 1995 m., pastudijavęs kurį laiką Olandijoje, tapo pirmos vietos nugalėtoju.
„Jazz improvizacijos” nugalėtojo titulą taip pat turi visi komisijos nariai-lietuviai. Artūras Anusauskas skynė pergales net keturis kartus (1983, 1985-1987), vėliau tapo šio festivalio meno vadovu ir nuolatiniu komisijos nariu. Pelnęs autoritetą muzikas ir pedagogas lieka ištikimas džiazo kaip visų pirma improvizacinio žanro koncepcijai: niekada scenoje jis negros išmokto teksto (nebent atliktų klasikos kūrinį) ir to paties, žinoma, tikisi iš konkurso dalyvių.
Egidijus Buožis, fortepijono „dailyraščio” meistras, nuosekliai vengiantis elektroninių instrumentų, besivadovaujantis spontaniškumo ir tvarkos derinio principu, nugalėjo „Jazz improvizacijoje” 1984 m., ir ši lemtinga data pažymėta E. Buožio biografijoje kaip profesionalaus džiazo muziko kelio pradžia.
Dainius Pulauskas pelnė I-os vietos laureato diplomą 1980 m. Jo solinis pasirodymas intriguoja bene labiausiai: aktyvus elektroninių garso erdvių tyrinėtojas, garsiojo džiazroko ansamblio „Dainius Pulauskas Group” vadovas, vienas produktyviausių džiazo (ir ne tik) muzikų retai atsiveria solisto amplua. Klausiusieji jo 1999 m. albumo „Moods” gali tvirtai teigti, jog gerbėjams neteks nusivilti, išgirdus D. Pulauską be ištikimų jo bendražygių, nors tai bus visiškai kita muzika.
Panašu, jog „Jazz improvizacijos 2007” atidarymas, sumanytas kaip draugiškas smagus tarptautinės komisijos „testas”, nesuteiks preteksto parašyti kuriam nors jo dalyviui dvejetą. Ar konkurse besivaržysiantis jaunuoliai atsakys tuo pačiu? Apie viską sužinosime savo laiku. „Jazz improvizacija” atveria duris rugsėjo 28-ą dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje 20 val.