Iš butelio išleistas aukštybinių pastatų statybos džinas keldamas dulkes apžergė ne tik Klaipėdos centrą, bet įnirtingai veržiasi net į Melnragės kopas ir tolyn nuo uostamiesčio stumia giliavandenio uosto idėją.
Klaipėdą prieš dvejus metus apėmusi aukštų pastatų statybos karštligė, nepaisant miesto tarybos patvirtintos tokių pastatų schemos, iš miesto centro persimetė į pakraštį.
Pirmosios Melnragės gyventojai, iki šiol įnirtingai skundę teismams kaimynus dėl antro aukšto priestatų ir mansardų metamų šešėlių, reiškę baimes dėl galimo turto nuvertėjimo, jei netoliese atsirastų antras uostas, netrukus gali netekti amo.
Į jų miesčionišką kurortinę ramybę ir viešą erdvę besikėsinantis buvęs kaimynas Saulius Trečekauskas, Valstybinės Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko pavaduotojas, visų šio pajūrio kvartalo sodybų savininkus, matyt, užsimojo priblokšti šokiruojančia architektūrine idėja.
Kopų gatvės gale, ant jūros kranto, jis žada statyti 38 aukštų, iki 132 metrų aukščio, sanatorinio tipo viešbutį.
Savivaldybės protekcija
Bendrovės „Vakarų projektai” architekto Juozo Mureikos teigimu, planavimo tikslas – turimą privatų sklypą, kuriame yra sodyba, padidinti greta esančios esą laisvos valstybinio fondo žemės sąskaita, žemės naudojimo būdą pakeisti iš gyvenamosios teritorijos į komercinės paskirties objektų teritoriją.
Toks atvejis pajūrio statybų istorijoje, ko gero, vienas pirmųjų. Tačiau, manoma, būtų ne paskutinis. Atsiradus precedentui bet kurių kitų sklypų savininkai, net jei nepavyktų jiems prisidurti valstybinės žemės, kadangi jie nėra tokie valstybei svarbūs asmenys kaip S.Trečekauskas, tarpusavy susitarę taip pat įgytų moralinę teisę Melnragėje statyti dangoraižius.
Teritorijų planavimo komiteto nariai netikėtai išgirdo, kad S.Trečekausko sklypas kartą jau buvo didinamas valstybinės žemės sąskaita, o birželio mėnesį Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Aloyzo Každailevičiaus įsakymu planavimo organizatoriumi tapo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Pasak posėdyje dalyvavusio savivaldybės architektūros skyriaus atstovo Kęstučio Vaitiekūno, „planuojant atsirado sprendimų, liečiančių valstybinę žemę, todėl buvo žengtas įprastas procedūrinis žingsnis”.
Bet „Vakarų projektų” architektai, susidūrę su apskrities administracijos ir savivaldybės proteguojamų privačių interesų atveju, neslėpė abejonių, ar patvirtinus padidinto sklypo detalųjį planą tas sklypas nebus parduotas už kosminę kainą, nuo kurios savivaldybei liks tik rūpesčiai, iš kur gauti milijonų tiesti naujai gatvei.
Pasisekus S.Trečekausko sumanymą įgyvendinti, eiliniams piliečiams būtų parodytas triukas, kaip, anot Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininko Valentino Greičiūno, prie asmeninės sagos prisiūti svetimą švarką.
O komiteto narys Artūras Šulcas, susirūpinęs labiau statinio tūriu nei įtartinu sklypo nusavinimu, samprotavo, ar nevertėtų surengti referendumą ieškant atsakymo, kokią Melnragę Lietuva nori matyti.
Architektai – už Melnragės urbanizavimą
Kiek anksčiau Melnragės dangoraižio planą svarsčiusi Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus ekspertų taryba nutarė pritarti detaliojo plano Kopų gatvė 69 A sprendiniams su pastabomis. Siūloma patikslinti numatomos vertikalės rodiklius, į detaliojo plano sprendinius įtraukti tvarkytinos teritorijos ribas, taip pat ir prieškopės bei paplūdimio zonų infrastruktūros sutvarkymą ir kt.
Architektų nuomonė remiasi Klaipėdos detaliojo plano sprendiniais ir Klaipėdos universiteto mokslininkų Melnragės pakrantės koncepcija. Klaipėdos urbanistikos specialistai jau prieš porą metų paskelbė apie galimybę kurti vertikalias architektūrines kalvas, orientuojamas į Girulių televizijos bokšto 203 metrų nuo žemės paviršiaus aukštį, ir pritarė pasiūlymui kurti dirbtinę salą Baltijos jūroje, kurioje planuojamas pastatų aukštis – 75 metrai.
Kadangi Klaipėdos detalusis planas buvo patvirtintas neatsižvelgiant į Vyriausybės sprendimą numatyti rezervines teritorijas giliavandenio uosto prieigoms, visos statybos Melnragėje, Giruliuose ir gretimose teritorijose vyksta apsimetant, tarsi jokių Susisiekimo ministerijos planų niekas nebūtų girdėjęs.
Įsiklausant į architektūros ekspertų išvadas Klaipėdoje daigstomi nauji pastatai ten, kur tinka, ir ten, kur gali sukelti didelių infrastruktūros problemų. Tačiau meras Rimantas Taraškevičius nuo žinios, kad Prezidentas grąžino Seimui svarstyti įstatymo pataisą dėl infrastruktūros mokesčio, kurį renkant iš investuotojų būtų kaupiamos lėšos naujoms gatvėms, mokykloms ir darželiams, tik graibstėsi už širdies, bet neturėjo kam išlieti nusivylimo.
Miestiečiai įžvelgia, kad ne pirmus metus miestui vadovaujantis su statybų verslu siejamas politikas turėtų prisiimti politinę atsakomybę dėl to, kad senas uostamiesčio jūrines ir krašto architektūros tradicijas užgožė beprotiškai brangus nekilnojamo turto verslas, atsiribojęs nuo socialinių miesto poreikių.