Maskvoje žinomas, populiarus ir vertinamas lietuvių režisierius Mindaugas Karbauskis prieš prasidedant naujam teatro sezonui Olegui Tabakovui įteikė prašymą atleisti iš darbo jo vadovaujamoje teatro studijoje.
M.Karbauskio apsisprendimas palikti O.Tabakovo vadovaujamą teatro studiją labai nustebino jos vadovą. Lietuvos teatro ir muzikos akademiją, o paskui ir GITIS (dabar – RATI) Maskvoje, Režisūros fakultetą, 2001 metais baigęs M.Karbauskis iškart buvo pakviestas dirbti į garsųjį O.Tabakovo teatrą.
Liaupsinamas spaudos
Apie jaunąjį 35-erių režisierių Rusijos spauda atsiliepia kaip apie intelektualų, o ne madingą ar reklamos „įsuktą” kūrėją, vadina jį vieninteliu savo kartos moderniu klasiku, nauju šiandienos teatro herojumi, teatro reiškiniu ir Baltijos šalies gražuoliuku.
Narstydami M.Karbauskio darbus po kaulelį Maskvos žurnalistai skundžiasi, kad jis labai uždaras, nelinkęs bendrauti su spauda. Norint patekti į šio režisieriaus spektaklius bilietų reikia laukti keletą mėnesių arba ieškoti „blato” (pažinčių). Maskva jį mėgsta, juo žavisi. Žinant, koks aukštas Rusijos sostinėje teatro lygis, kiek čia garsių teatrų, apie lietuvio įvertinimą daug ką sako jo gauti apdovanojimai: tik baigęs institutą M.Karbauskis tapo jaunimo premijos „Triumfas” laureatu, 2004 metais – K.S.Stanislavskio premijos laureatu, 2005-aisiais apdovanotas prestižine Rusijos nacionaline teatro premija „Auksinė kaukė” už geriausią režisūrinį darbą (Williamo Faulknerio „Kai aš miriau”). M.Karbauskis du kartus tapo premijos „Krištolinė Turandot” laureatu. Jo režisuotas „Pasakojimas apie septynis pakaruoklius” (pagal Leonido Andrejevo pjesę) 2006-aisiais apdovanotas Maskvos teatro festivalio auksiniu diplomu kaip geriausias spektaklis, o šiemet – dar ir nacionaline Rusijos teatro premija „Auksinė kaukė”. Šį prestižinį apdovanojimą skiria teatro žurnalistai ir kritikai.
„Tabakerkos” netektys
Neseniai Maskvoje O.Tabakovas, pristatydamas naująjį savo teatro studijos sezoną, apgailestavo, kad daugelis jo žvaigždžių paliko teatrą dėl kino, net žmona Marina Zudina. „Nors tai liūdina, šie aktoriai anksčiau ar vėliau po filmavimų sugrįš. Tačiau dvi netektys yra neįkainojamos. Kad šiemet, įkūręs Nacijų teatrą, mus paliko Jevgenijus Mironovas, jūs jau žinote. O dabar ką tik su manimi atsisveikino visų mylimas Mindė – taip, taip, Mindaugas Karbauskis man ant stalo padėjo prašymą atleisti… – per spaudos konferenciją Maskvoje pasakojo O.Tabakovas. – Ne, mes tikrai dėl nieko nesusipykome, net labai draugiškai pasikalbėjome. Tačiau, prisipažinsiu, ne visiškai supratau jo išėjimo motyvus. Bet su Minde dažnai taip būna: jis protingas, o aš, kaip kalba šiuolaikinė karta, ne visada jį „paveju”.
Pasak O.Tabakovo, jo numylėtinis režisierius trokšta laisvės, nepriklausomo menininko duonos, nori naujovių, įvairovės, eksperimentų. Paklaustas, ar jis, kaip teatro meno vadovas, nespaudė M.Karbauskio, O.Tabakovas teisinosi niekada taip nesielgęs. „Na, bandydavau kartais pasinaudoti valdžia ir prilaikyti jį, nes labai jau su polėkiu buvo, per daug aukštai pasirengęs skristi. O šiaip turėjo visišką laisvę. Tad nesuprantu, kam jam visa tai”, – svarstė O.Tabakovas.
Kur dirbs?
Pasak Maskvos žurnalistų, dabar sostinės teatruose nėra skirstymo į savus ir kviestinius, tačiau atėjūnai visada turi blogesnes sąlygas nei senieji. Todėl jiems neramu, kaip dirbs M.Karbauskis?
„Nežinau… Dėl to man ir neramu, pykstu, kankinuosi. Toks režisieriaus išėjimas ir man, ir kitiems, ir mūsų „Tabakerkai” – didelė netektis. Apie pinigus nepaklausiau. Tačiau Mindė, mano nuomone, apskritai nežino, kas tie pinigai. Jis visada buvo abejingas tam „niekiniam metalui”. Šiuo požiūriu lenkiuosi jam. Tačiau man gaila režisieriaus. Žinant, koks M.Karbauskio charakteris, talentas ir tai, kad jis gerokai aplenkė savo tautiečius teatro metrus E.Nekrošių, R.Tuminą, O.Koršunovą, jam bus nelengva. Nemanau, jog R.Tuminas, neseniai tapęs J.Vachtangovo valstybinio akademinio dramos teatro meno vadovu, vien dėl to, kad yra kraštiečiai, siūlys Mindei ką nors statyti. Atvirai pasakysiu, iš tikrųjų nė neįsivaizduoju, kur jis galėtų dirbti, – dėstė O.Tabakovas. – M.Karbauskis labai jau sudėtingas, neįprastas ir svarbiausia – nenuspėjamas. Na, gal eis pas J.Mironovą į Nacijų teatrą? Arba pas Valerijų Fokiną, kur mėgstami eksperimentai ir naujovės. Neįsivaizduoju. Pas mane jis buvo kaip už akmeninės sienos. Nesuprantu, nieko nesuprantu…”
Kai paskambinome pačiam M.Karbauskiui ir paklausėme apie išėjimą iš O.Tabakovo teatro, jis šiam savo žingsniui neteikė daug reikšmės. „Tai vietinės Maskvos naujienos. Niekam apie tai net nekalbu. Mano išėjimas su niekuo nesusijęs. Daugiau nieko negaliu pasakyti ir nesakysiu”, – aiškino M.Karbauskis. Septyni jo spektakliai ir toliau bus rodomi vadinamojoje „Tabakerkoje”: A.Čechovo „Dėdė Vania”, W.Faulknerio „Kai aš miriau”, L.Andrejevo „Pasakojimas apie septynis pakaruoklius”, šiemet pagal A.Platonovo pjesę pastatytas „Pasakojimas apie laimingą Maskvą” ir kiti.
Pasiteiravus, gal eis dirbti pas R.Tuminą, o gal grįš į Lietuvą, režisierius tokias galimybes paneigė. Lietuvos žiūrovui nepažįstamo, tačiau Maskvoje garsaus lietuvio darbus šiemet buvo galima išvysti per vieną Rusijos televizijų. Tada, kaip prisipažino „Lietuvos žinioms”, jaunesniojo brolio darbus pamatė ir Ramūnas Karbauskis, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos vicepirmininkas.
„Lietuvos žinių” šaltinių duomenimis, M.Karbauskis nori dirbti kaip laisvas režisierius – neetatinis darbuotojas visada lengviau gali pasakyti „ne”, kai siūloma statyti pjesę, kuri jo nežavi. O turėdamas etatą jis negalėjo atsisakyti ir jautėsi tarsi O.Tabakovo „šratinukas”.