programomis aprėpė visą Lietuvą. Apie nuveiktus ir būsimus fondo darbus kalbamės su jo projektų vadove Erika Stankevičiūte.
– Kaip kilo idėja įkurti šį fondą?
– Prieš pusantrų metų buvo tik vienas M.K.Čiurlionio vardu pavadintas fondas – Čiurlionio muzikos rėmimo fondas. Išsiskyrus ten dirbusių asmenų požiūriui į veiklą grupė žmonių, negalėjusių įgyvendinti savo idėjų, nusprendė įkurti kitą organizaciją. Ji buvo pavadinta M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondu.
– Kodėl naujam fondui pasirinktas M.K.Čiurlionio vardas? Ar tai nekelia painiavos?
– Pasirinkimą lėmė tai, kad M.K.Čiurlionio vardas yra ne tik prestižas, bet ir rimtas įsipareigojimas. Šis pavadinimas nurodo, jog mūsų fondas užsiima kultūrine veikla. Dėl to, kad egzistuoja du panašiai pavadinti fondai, kartais kyla tam tikrų nepatogumų. Tačiau tai nėra didelė problema, dėl kurios reikėtų atsisakyti šio vardo.
Rūpi dvarai ir bažnyčios
– Kokiu paveldu rūpinasi jūsų fondas?
– Mus domina visas Lietuvos kultūros paveldas. Bet, pavyzdžiui, šių metų projektas orientuotas į nykstantį medinį paveldą – daugiausia dvarus ir bažnyčias. Žinoma, neaplenkiame ir mūrinių statinių.
– Koks fondo veiklos tikslas?
– Pagrindinis – skatinti pilietinę iniciatyvą. Mūsų darbas – vykti ten, kur dar yra nykstančių objektų, ir atkreipti visuomenės dėmesį, kodėl jie nyksta ir ką reikėtų daryti, kad to nebūtų.
– Kaip sudaromos fondo programos?
– Rinkdamiesi programas atsižvelgiame į tai, kas aktualiausia. Šiemet nusprendėme imtis medinio paveldo, nes uždelsus kelerius metus dalies tų pastatų paprasčiausiai neliktų. Tačiau kiekvienais metais mūsų programos keisis. Stengsimės aplankyti vietas, kuriose dar nesame buvę. Programos sudaromos taip, kad primintų ne tik apie dvarus, bet ir apie juose gyvenusius žinomus kultūros ar visuomenės veikėjus.
Gelbsti privati iniciatyva
– Kaip fondas finansuojamas?
– Tai pats opiausias klausimas. Kol kas pagrindiniai mūsų rėmėjai – supratingi verslininkai ir atskiri piliečiai. Valdžios dėmesys – labai menkas.
– Ar tai didžiausia jūsų problema?
– Blogybė ne vien tai, jog neskiriama lėšų paveldui išsaugoti, bet ir tai, kad jis tyčia naikinamas bei griaunamas. Ši problema ypač aktuali didžiuosiuose miestuose.
– Kas siūlo fondui projektus?
– Fondas atviras visiems, todėl bet kuris pilietis ar bendruomenė gali siūlyti savo idėjas. Vis dėlto pirmiausia siekiame įsitikinti, ar tai, ką žmonės vadina dvaru, iš tiesų yra paveldo objektas. Iki šiol čia mums labiausiai talkino tikri šios srities profesionalai Gražina Drėmaitė, Dalė Puodžiukienė, Kęstutis Labanauskas ir kiti.
Taip pat ketiname skelbti konkursus, kuriuose kviesime dalyvauti visus apskričių bendruomenių atstovus. Kartu galėsime atrinkti tas vietas, kurioms labiausiai reikėtų mūsų pagalbos. Į miestus ir miestelius važiuojame ne moralizuoti, o informuoti, kad visai greta yra nykstantis dvaras. Taip atsiranda žmonių iniciatyva ir poreikis kreiptis į apskrities valdininkus.
Švietėjiška veikla
– Kaip vyksta fondo organizuojami renginiai?
– Visų renginių planas panašus. Ne vien siekiame pažadinti pilietinę iniciatyvą, bet ir užsiimame švietėjiška veikla. Kad ir kur vyktume, vežamės nuolat atnaujinamą grafikos darbų parodą „Lietuvos dvarai”. Drauge su mumis keliauja parkotyrininkai ir paveldosaugininkai. Iki šiol Lietuvoje ir Seinuose (Lenkija) esame organizavę 29 kultūrinius bei švietėjiškus renginius.
Bendradarbiaujame su sostinės M.K.Čiurlionio namais, vadovaujamais Stasio Urbono, pristatome jų parengtą ekspoziciją „Čiurlionio vizijų pasaulyje”. Rengiame klasikinės muzikos koncertus, kuriuose dalyvauja tik aukščiausio lygio menininkai: Čiurlionio kvartetas, Virgilijus Noreika, Judita Leitaitė. Taigi žmonėms, gyvenantiems atokesniuose kampeliuose, siunčiame žinią apie nykstantį paveldą, tačiau kartu informuojame ir apie turtingą šalies muzikinį bei kultūrinį gyvenimą.