Su socialliberalais flirtuojantys liberalcentristai ieško būdų, kaip pagausinti valdančiųjų gretas. Jei sumanymas taptų realybe, paramą mažumos Vyriausybei formaliai nutraukusiems konservatoriams grėstų prarasti svarbius postus Seime.
Dešimt Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) balsų, dar vienas kitas suviliotas politinis perbėgėlis, ir mažumos Vyriausybė galėtų virsti valdančiosios daugumos kabinetu. Koalicijos ašies – socialdemokratų – ryšiais su opoziciniais konservatoriais nepatenkinti mažesnieji jos dalyviai siekia sustiprinti savo pozicijas.
Su socialliberalais glaudžių sąlyčio taškų ieškantys ir bendradarbiauti frakcijų lygiu nutarę liberalcentristai siūlo atimti parlamentinius postus iš konservatorių ir atiduoti juos naujiems draugams.
Tektų perdėlioti
„Konservatoriai postus yra gavę už paramą mažumos Vyriausybei. Kai jos nebeliko, kyla klausimas, ar nėra už juos vertesnių”, – LŽ sakė Seimo vicepirmininkas liberalcentristas Algis Čaplikas.
Šiuo metu opozicijai priklauso šeši vadovaujantys postai Seime, keturi iš jų – konservatoriams. Tėvynės sąjungos (TS) lyderis, Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius vadovauja Europos reikalų, Antanas Matulas – Sveikatos reikalų, Donatas Jankauskas – Audito komitetui. Rimantas Jonas Dagys yra Antikorupcijos komisijos pirmininkas. Opozicijai priklauso dar du postai: Etikos ir procedūrų komisijai vadovauja „darbietė” Romualda Kšanienė, o Konstitucijos komisijai – Liberaldemokratų frakcijai priklausantis Rimantas Smetona.
Minėtuose komitetuose socialliberalai neturi nė vieno parlamentaro. Komisijose situacija kitokia. Antikorupcijos komisijoje darbuojasi Nijolė Steiblienė, Etikos ir procedūrų komisijoje – Algirdas Monkevičius, Konstitucijos – Valerijus Simulikas.
„Tai ne bėda. Įvairūs keitimai įmanomi, mechaniškai tai tikrai nėra sudėtinga. Tačiau reikia principinio apsisprendimo”, – įsitikinęs A.Čaplikas.
A.Paulauskas skeptiškas
Liberalcentristas A.Čaplikas LŽ teigė girdintis pritarimą dėl socialliberalų iš Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos. Jis mano, kad artimiausiu metu valdančiąsias frakcijas papildys dar keli perbėgėliai, tad su NS netrukus būtų galima suformuoti stabilią 75-46 balsų valdančiąją daugumą. Telieka sulaukti socialdemokratų apsisprendimo. „Kai premjeras Gediminas Kirkilas grįš iš vizito Ispanijoje, sėsime ir kalbėsime. Socialdemokratai turi atsakyti, ar siekia tvirtos ir solidesnės koalicijos, ar nori toliau murkdytis baloje dėl esamos ar nesamos konservatorių paramos. Apsispręsti reiktų iki metų pabaigos”, – sakė A.Čaplikas.
NS lyderis Artūras Paulauskas LŽ neigė, kad deramasi dėl postų, ir tikino, jog su liberalcentristais kalbamasi programiniais klausimais.
Seime jau kurį laiką sklando kalbos, kad socialliberalai nusižiūrėjo vidaus reikalų ministro kėdę, kurią atlaisvintų liberalcentristas Raimondas Šukys, jei Seimas jam dovanotų Konstitucinio Teismo teisėjo mantiją. A.Paulauskas tikino, kad ši dėlionė laužta iš piršto.
Pasiteiravus, ar socialliberalai turi ambicijų grįžti į valdžią ir užimti postus Seime, politikas atsakė netikintis tokia perspektyva. „Žiūrime toliau, nemanome, kad greitai galėtume gauti tuos postus. Ką tai pakeistų? Nieko. G.Kirkilas yra susitaręs su A.Kubiliumi, o visos tos kalbos, kad konservatoriai neremia socialdemokratų, tėra vaidinimas. Tai akivaizdu įsigilinus į kai kuriuos balsavimus Seime. Tiesiog konservatoriai garsiomis kalbomis pamėgino nuraminti nepatenkintus partijos kolegas ir rinkėjus”, – įsitikinęs A.Paulauskas.
Kėdes nori išlaikyti
TS frakcijos seniūnė Irena Degutienė iš tokių A.Paulausko įžvalgų juokėsi: „Politikų interpretacijos yra nevaržomos, bet tvirčiau negalima pasakyti, kad jokių susitarimų neliko ir nebus.”
Seimo narė teigė suvokianti konservatorių riziką netekti postų Seime, jei susidarytų valdančioji dauguma. „Tokiu atveju atsirastų natūralios pasekmės ir negalėtume niekam prieštarauti. Bet kol kas taip nėra ir kyla klausimas, ar apskritai nederėtų perskirstyti postų proporcingai visoms frakcijoms”, – svarstė konservatorė.
Tačiau I.Degutienė mano, kad net ir naujoji valdančioji dauguma neturėtų kėsintis į tris postus: Audito komiteto, Antikorupcijos bei Etikos ir procedūrų komisijų vadovų. „Tai buvo bendras sutarimas, kad šie postai priklausytų opozicijai, kad ir kokia ji būtų. Rengiamos Seimo statuto pataisos, todėl būtų negražu bandyti juos atsiimti”, – pabrėžė parlamentarė.