Graikai sekmadienį dalyvauja visuotiniuose rinkimuose, nuo kurių priklausys tolesnis esmingų ekonominių reformų, žūtbūt reikalingų šioje vienoje skurdžiausių euro zonos šalių, vykdymas.
Tikimasi, kad rinkėjai, nusivylę didžiosiomis partijomis, šįkart gali suteikti šansą mažesnėms politinėms jėgoms, tarp jų galbūt kraštutinei dešiniajai LA.O.S., kurios atstovai kol kas dar nėra dirbę parlamente.
Konservatyvus ministras pirmininkas Kostas Karamanlis (Costas Karamanlis) nusprendė surengti pirmalaikius rinkimus, tikėdamasis, kad jo vyriausybės ekonominiai pasiekimai nesunkiai padės iškovoti pergalę. Bet vangus valdžios reagavimas į vasaros gaisrus, pareikalavusius 65 žmonių gyvybių, ir virtinė skandalų veikiausiai niekais pavers jo lūkesčius.
Pagrindinis K.Karamanlio varžovas rinkimuose yra socialistų lyderis Giorgas Papandrėjas (George Papandreou). Abu šie politikai yra įtakingų politinių dinastijų įpėdiniai, bet nuomonių apklausos rodo, kad nei vienas iš jų nelaimės įtikinamos daugumos, nes rinkėjai nusiteikę balsus atiduoti mažesnėms partijoms.
Rinkimuose, kurie prasidėjo 7 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku, gali dalyvauti daugiau kaip 9 mln. registruotų rinkėjų.
„Žmonės iš esmės yra pasidaliję tarp dviejų pagrindinių politinių partijų, bet daugelis dėl nusivylimo gali balsuoti už mažesnes partijas”, – pakeliui į rinkimų apylinkę vakariniame Artos mieste sakė 52 metų valstybės tarnautojas Dionisis Mitrojanis (Dionysis Mitrogiannis).
Nuomonių apklausos, kurias buvo galima skelbti iki rugsėjo 1-osios dienos, rodė, kad konservatyvi Naujosios demokratijos partija 1-2 proc. lenkia socialistinę PASOK ir kad nė viena iš jų neiškovos tiek balsų, kurių reikia norint suformuoti vyriausybę. Daugiau kaip 10 proc. rinkėjų tada dar buvo neapsisprendę.
K.Karamanlis, velionio valstybininko Konstantino Karamanlio sūnėnas, 2004 metais triuškinamai įveikė G.Papandrėją, velionio ministro pirmininko Andrėjo Papandrėjaus (Andreas Papandreou) sūnų.
K.Karamanlis sakė, kad jis verčiau rengs naujus rinkimus negu mėgins suformuoti trapią koaliciją, tuo tarpu A.Papandrėjas neatmetė galimybės bendradarbiauti su mažesnėmis partijomis.
„Kad galėtų judėti priekin … šiai šaliai reikia vyriausybės, kuri įgyvendintų greitus ir ryžtingus sprendimus, būtinus permainoms ir reformoms”, – penktadienį sakydamas kalbą sakė K.Karamanlis.
Jeigu sekmadienio balsavimas baigsis neaiškiai ir pastangos suformuoti koaliciją žlugs, Graikijai teks rengti naujus rinkimus. Dėl tokios įvykių eigos galėtų tekti atidėti reformas, tarp jų ir pensijų sistemos, sakė ekonomikos analitikai.
K.Karamanlis savo vyriausybės pasiekimais, kuriais gali didžiuotis, nurodo deficito sumažinimą ir 200 tūkst. darbo vietų sukūrimą, tačiau nedarbas Graikijoje vis dar viršija vidutinį Europos Sąjungos (ES) lygį, nepaisant 4,4 proc. BVP augimo šiais metais.
PASOK pirmenybę teikia į rinką orientuotai politikai, tačiau kartu pabrėžia socialinės apsaugos svarbą. Socialistai taip pat žada mažinti mokesčius, padidinti pensijas ir skirti mažiausiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto švietimui. Dabar švietimo reikmėms asignuojama maždaug 3,6 proc. BVP.
Graikija pagal BVP, tenkantį vienam žmogui, tarp euro zonos šalių aplenkia tik Portugaliją, o maždaug 20 proc. graikų gyvena žemiau skurdo ribos.
Briuselis sako, kad jeigu Graikija nori tapti konkurencingesnė, ji turi ryžtis įgyvendinti daugiau struktūrinių reformų.