Lietuvoje vis mažiau naudojama ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OAM), teigia Aplinkos ministerija.
Nuo 2001 metų Lietuva atsisakė grynųjų CFC, metilchloroformo, anglies tetrachlorido, halonų naudojimo, o nuo 2015 metų Lietuvoje bus leidžiama naudoti ozoną ardančias medžiagas tik išimtiniais atvejais – kai nėra tinkamų alternatyvių medžiagų.
Aplinkos ministerijos teigimu, per dešimtmetį nuo 1994-ųjų Lietuva ozoną ardančių medžiagų vartojimą sumažino 98 proc. Šiuo metu jų atsisakyta daugelyje ūkio sektorių, jos vis dar naudojamos tik šaldytuvų ir oro kondicionierių priežiūrai.
Ozono sluoksnį ardančios medžiagos Lietuvoje negaminamos. Visas reikalingas ūkiui šių medžiagų kiekis įvežamas iš kitų valstybių.
1995 metais 55 proc. OAM buvo naudojamos šaldymo ir ro kondicionavimo įrengimuose, 13 proc. – aerozolių gamyboje, 20 proc. – nuriebalinimui ir valymui, 12 proc. – kitiems tikslams.
Lietuva 1995-aisiais prisijungė prie Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos ir Monrealio protokolo dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį, ir palaipsniui ratifikavo visus šio protokolo pakeitimus ir pataisas.
OAM vartojimo sumažinimą sąlygoja Lietuvoje įgyvendintos priemonės, visuomenės ir ūkio objektų informavimas apie jų daromą žalą, galimus šių medžiagų pakaitalus, apie Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktų reikalavimus. Dauguma priemonių įgyvendinta pasinaudojus negrąžintina Pasaulio aplinkos fondo parama, kurios bendra vertė sudarė virš 4,9 mln. JAV dolerių.