Kas amerikiečių virtuvę sieja tik su mėsainiais, jautienos kepsniais ir zefyrais, labai klysta. Pasaulio valgių gaminimo čempionais laikomi katalonietis Ferranas Adria ir kalifornietis Thomas Kelleris. T.Kelleris – vienintelis kitoje Atlanto pusėje turi du trijų žvaigždučių restoranus. Tai rašoma „Michelino geriausių pasaulio restoranų vadove”. Visos vietos juose užsakytos keliems mėnesiams į priekį, o lankytojai restorano savininką ir vyriausiąjį virėją vadina Viešpačiu Dievu, stebukladariu.
Šis virtuvės meistras gerbia visus gyvūnus ir augalus. Su žuvimis T.Kelleris elgiasi švelniai kaip su naujagimiu – pats kruopščiai nuskuta žvynas po žvyno, o kiekvieno žinduolio skerdieną suvartoja iki paskutinio skrandžio gabalėlio. „Jų gyvenimas nėra bevertis, todėl negalima nieko švaistyti, – rimtu veidu kalba virtuvės stebukladarys. – Tą patį galima pasakyti ir apie skrebučius. Juk žinau, kad kažkas daug dirbo – sėjo javus, malė miltus, kepė duoną. Sudegintas skrebutis tam tikru požiūriu reiškia gyvenimo švaistymą.”
Tačiau virtuvės meistras – kuklus žmogus. „Nevadinkite manęs aukščiausios klasės virėju, esu greičiau budistų vienuolis, ieškantis tobulybės”, – mėgsta sakyti jis.
T.Kellerio vaikai taip pat dirba virtuvėje. Juos, savo mokinius, meistras kankina savo pedantiškumu, paveldėtu iš motinos. Bet virėjai viską iškenčia. Visi gyvena kaip vienuolių ordinas, nes šioje profesijoje didžiausia vertybe laikomas atsidavimas.
„Žmonės kalba, kad esu perfekcionistas, nors pats tai vadinu analine fiksacija”, – sako gurmanų guru. Tai reiškia, kad virėjas nepakenčia netvarkos ir plačiai garsėja savo švaros manija. Už restorano esančiame darže T.Kelleris pats augina visus prieskonius, kurių jam reikia virtuvėje.