Žinomas politikas Gintaras Steponavičius ir populiarus muzikantas Aleksandras Makejevas atvirai pasakoja, kaip rengiasi tėvystei. Šie labai skirtingi vyrai į būsimas tėvų pareigas žiūri atsakingai.
Seimo vicepirmininkas G.Steponavičius ir daug gerbėjų turintis dainininkas A.Makejevas pamažu keičia gyvenimo būdą, nes neilgai trukus susilauks palikuonių. Jie stengiasi daugiau laiko praleisti su žmonomis.
Liberalas G.Steponavičius vasarą susituokė su savo drauge Ugne. 11 metų sūnui Mykolui iš pirmosios santuokos jis jau paaiškino, kad gims dar vienas vaikas. 40 metų politikas turi patirties, kaip reikia rūpintis kūdikiu. Todėl pirmagimio laukiančiai dabartinei žmonai nėra ko jaudintis. Nors Ugnė yra 15 metų jaunesnė, G.Steponavičius sako, kad amžiaus skirtumas jaučiamas tik tada, kai jiedu dalijasi prisiminimais ar žiūri senus filmus.
31-erių dainų autorius ir atlikėjas A.Makejevas su metais jaunesne žmona Jurgita jau aštuoneri metai pora. Tačiau oficialią šeimą jiedu sukūrė prieš dvejus metus. Spalio mėnesį šį pasaulį išvys jų pirmagimis. Muzikantui į tarnybą eiti nereikia, repetuoja ir muziką kuria namie, todėl galės bet kada pagelbėti žmonai prižiūrėti kūdikį. Kol kas Makejevai mokosi žiūrėdami į mažus vaikus auginančius draugus.
Automobiliu ir lėktuvu
Artėja diena, kai Seimo vicepirmininkas G.Steponavičius skubės ne į naujus parlamento rūmus, o budės ligoninėje šalia gimdančios žmonos.
– Kaip reagavote sužinojęs, kad mylima moteris laukiasi, kokie jausmai apėmė?
– Buvo netikėta.
– Vaikas – „netyčiukas”?
– Toks apibūdinimas ne visai tinka, nes apie kūdikį galvojome. Tai nebuvo didelis perkūnas iš giedro dangaus.
– Susituokėte birželio mėnesį, kai Ugnė jau buvo nėščia…
– Iki tol kurį laiką gyvenome drauge.
– Dabar, kai žmona Ugnė laukiasi, stengiatės gyventi ramiau, lėčiau ar tokiu pat ritmu kaip visada?
– Būsimas vaiko atėjimas į šį pasaulį neabejotinai nulemia kasdienybės pokyčius. Stengiuosi apriboti savo keliones, judėjimą, ypač kai artėja ta diena. Neketinu net iš Vilniaus niekur išvažiuoti. Noriu būti šalia žmonos. Jau dabar pradėjau šiek tiek kitaip planuoti laiką.
– Kaip atostogavote šią vasarą?
– Kol buvo galima – leido nėštumo laikotarpis – su draugais keliavome po Europą automobiliu, taip pat porą kartų skridome lėktuvu. Stengėmės, kad kelionės nebūtų per daug varginančios. Aplankėme Belgiją, Prancūziją, Italiją. Keletas savaičių aktyvaus poilsio. Bet buvome išsinuomoję vilą – užuovėją, kurioje galėjome stabtelėti pailsėti, atsipūsti.
– Yra nutrūktgalviškų šeimų, kurios keliauja ir su kūdikiais. Gal ir jūs nenurimsite?
– Žmonai tai – pirmas vaikas. Didelis išmėginimas. Tad gimus kūdikiui bus ramus, sėslus laikotarpis.
Abiejų sprendimas
– O jums – antras vaikas. Pradžiamokslio nebereikia…
– Nebereikia. Nekantriai laukiu, kada galėsiu atnaujinti turimus įgūdžius ir patirtį.
– Ar ketinate būti šalia žmonos, kai ji gimdys?
– Taip. Manau, būti kartu ir padrąsinti labai svarbu.
– Nebaisu?
– Ne. Moteriai tai kur kas didesnis išmėginimas negu vyrui. Todėl bet kokiais būdais reikia stengtis palaikyti. Dėl to man dvejonių nekyla.
– Ar pats taip nusprendėte, ar žmona prašė?
– Tai mūsų abiejų sprendimas.
– Gal jau žinote kūdikio lytį?
– Turėtų būti mergaitė.
– Vardą jau parinkote?
– Neforsuojame. Viskas turėtų vykti spontaniškai. Žmona žvalgosi vardo, tariasi su draugėmis.
– Lems jos žodis?
– Jei žmonos pasirinkimas man patiks, neprieštarausiu.
– Ar jau pradėjote įrengti vaikui vietą namuose?
– Taip, esame užsisakę dalį būtinų dalykų, tokių kaip vonelė. Nupirkome kai kuriuos vaikui reikalingus baldus. Artimiausiomis dienomis ketiname įsigyti lovelę. Žiūrėsime, ko dar trūksta…
– Kokio auklėjimo šalininkas esate – griežto ar linkstantis lepinti?
– Ko gero, nesu labai griežtas. Būna akimirkų, kai supranti, kad vaikui nedera leisti peržengti tam tikros ribos. Kita vertus, esu šalininkas vis populiarėjančio požiūrio, jog vaikas yra tavo draugas. Visavertis žmogus, su kuriuo tu bendrauji, stengiesi kažką paaiškinti.
– Turbūt esate nusistatęs prieš fizines bausmes?
– Prieš. Vaiką reikia gerbti. Yra būdų, kaip skiriant dėmesio ir laiko, aiškinant pasiekti, kad vaikas suprastų ir nelengvus dalykus.
– Kaip tėvai jūs patį auklėjo?
– Buvau vienturtis, todėl sulaukdavau tikrai daug dėmesio. Gyvenau su mama, tas laikotarpis man – vienas šviesiausių.
Viename draugų būryje
– Kaip susipažinote su Ugne?
– Per politinę veiklą, viename iš renginių.
– Žmona 15 metų jaunesnė – ar jaučiate amžiaus skirtumą?
– Negaliu sakyti, kad labai jaučiu. Amžiaus skirtumą pastebiu tada, kai prisimenami senesni įvykiai. Kai žiūrime senesnį filmą, kurio ji nėra mačiusi, arba klausomės muzikos.
Tačiau kiekvienas žmogus turi savo tam tikrą patyrimą, atsirandantį nebūtinai su amžiumi. Mano žmonos gyvenimo būdas jau susiklostęs. Mudu puikiai susideriname, nes nesu ramus, sėslus žmogus: mėgstu lankytis kavinėse, klubuose ar paūžti su gera kompanija. Ir mano draugai tampa mūsų draugais. Arba į vieną būrį susirenka mudviejų draugai ir visi puikiai leidžiame laiką.
– Kokia Ugnės profesija?
– Ji yra teisininkė. Pastaruoju metu iki motinystės atostogų dirbo vienoje iš Europos struktūrinius fondus administruojančių agentūrų.
– Ką manote apie vyrus, kurie ima tėvystės arba vaiko priežiūros atostogas? Pats neketinate eiti tokių atostogų?
– Laikau save gana šiuolaikišku žmogumi. Esu pasirengęs prisiimti ir tokias pareigas, kurios mūsų visuomenėje neturi tradicijų. Jei žmoną ar vyrą laikai lygiateisiu partneriu, negali būti tokio klausimo.
Bet mano – politiko ir Seimo nario – įsipareigojimai yra svarbūs, tad stengsiuosi, be tiesioginio darbo, kiek galima daugiau laiko skirti šeimai ir vaikui.
Kai kūdikis mažas, dar maitinamas, mamos priežiūra svarbesnė. Bet neatmetu galimybės, kad kada nors dėl vienų ar kitų priežasčių pasiimsiu tėvystės atostogų.
– Tačiau ir dabar kažko teks atsisakyti? Žinau, jog mėgstate žaisti krepšinį.
– Gal kartą per savaitę ir žaisiu krepšinį. Liksiu ištikimas šiam savo pomėgiui. Jau 10 metų žaidžiame su draugų kompanija. Greičiausiai su bičiuliais nebegurkšnosiu alaus. Manau, rasiu galimybių ir laiko likti su vaiku namie ir išleisti žmoną į miestą, susitikti su draugėmis ar draugais.
– Šiomis dienomis tikriausiai žiūrite Europos krepšinio čempionato varžybas?
– Be abejo. Ir ant mano automobilio iškelta trispalvė vėliava. Ne pirmus metus tai darau ir šią idėją propaguoju savo aplinkoje. Smagus laikotarpis, kai gali išgyventi daug teigiamų emocijų ne tik pats žiūrėdamas televizorių, bet ir bendraudamas su bičiuliais ar nepažįstamais žmonėmis, kai vieni kitus supranta iš pusės žodžio.
Su sūnumi bendrauja nuolat
– Iš pirmosios santuokos turite 11 metų sūnų Mykolą. Ar jis žino, kad turėsite dar vieną vaiką?
– Žino. Nuolat su juo bendraujame. Ir atostogas kartu leidome. Iš pradžių buvo nelengva paaiškinti. Dabar jis tikriausiai tai suvokia kaip kažką nauja savo gyvenime. Man atrodo, šiuo klausimu viskas gerai.
– Kaip sutariate su buvusia žmona Guoda Steponavičiene?
– Mūsų bendras rūpestis – sūnaus auklėjimas. Džiaugiuosi, kad išliko žmogiškieji santykiai, pasitikėjimas, pagarba vienas kitam. Dalijamės rūpesčiais, kalbame apie vaiko auklėjimą. Bendraujame. Ir gana dažnai.
„Didelis mažvaikis”
Dainininkas ir kompozitorius A.Makejevas šeimos pagausėjimo laukia gerai nusiteikęs. Muzikantas sako dažnai prisimenąs savo vaikystę, nes yra „didelis mažvaikis”. Bet į būsimas tėvo pareigas jis žiūri atsakingai. „Jaučiuosi neįprastai, – LŽ prisipažįsta pašnekovas. – Rengiuosi šiam įvykiui, su žmona dar kažkokius kursus lankysime.” Anot atlikėjo, kursai nebūtini, bet antroji pusė – Jurgita nori kartu su būsimu tėveliu žinių pasisemti, psichologiškai pasirengti.
Pora turi draugų ir kolegų, auginančių metukų, dvejų vaikus, jaunos mamos su A.Makejevo žmona dalijasi patirtimi. O ir literatūros, pamokančios, kaip auginti pirmagimį, šiais laikais yra apsčiai.
Makejevų kūdikis nebus „netyčiukas”, jiedu norėjo vaikelio. „Galima sakyti, planavome, kelis mėnesius dirbome ta kryptimi”, – atvirai dėsto būsimas tėvas.
Tėvai anksti išsiskyrė
Poros meilės ryšys užsimezgė prieš aštuonerius metus. Pasak A.Makejevo, kurti šeimos neskubėjo, nes „reikėjo susigyventi”. Prieš dvejus metus keramikė Jurgita Radžiūnaitė ir populiarus atlikėjas Aleksandras susituokė. „Nesu greitų vestuvių šalininkas, nes tada greičiausiai šeima subyra”, – nuomonę dėsto atlikėjas.
Juodu su žmona stengiasi būti vienas kitam tolerantiški. A.Makejevas sakosi esąs neūkiškas žmogus: „Esu ne sėslus žemdirbys, o žvejys klajoklis.” Bet namie jis stengiasi padėti, bent jau malkas suskaldo.
Muzikantui svarbus tvirtas šeimos ryšys. Galbūt todėl, kad Aleksandro tėvai išsiskyrė, kai jam buvo tik ketveri metukai. Berniuką augino mama. „Kai buvau mažas, mokykloje į galvą buvo kalamos sovietinės dogmos. Namie patėvis kalė religines. Galiausiai tapau nei šioks, nei toks – ateistas. Manau, kad žmogus užaugęs pats turi apsispręsti dėl religijos ir kitų dalykų”, – svarsto A.Makejevas.
Pašnekovas sako, kad jo šeimoje muzikantų nebuvo, vyrai – tėvas, dėdės ir seneliai – dirbo jėgos struktūrose. Bet A.Makejevas net kariuomenėje netarnavo. Todėl jis nė nebando prognozuoti, ar jo vaikas domėsis muzika. „Mano senelio pavardė – Čaikovskis, tai yra vienintelė sąsaja su muzika”, – juokiasi atlikėjas.
Arčiau gamtos
A.Makejevas su metais jaunesne žmona Jurgita gyvena netoli Vilniaus, jie įsikūrė buvusiuose soduose esančiame name. Dažnai būna Trakuose, nes ten gyvena Aleksandro močiutė. Tad mažyliui nereikės augti miesto dulkėse.
„Vasarą viešėjome Trakuose. Birželio mėnesį ir praėjusią savaitę buvome Juodkrantėje – mums ten labai patinka, – pasakoja šeimos galva. – Mėgstame apsilankyti draugo sodyboje prie Molėtų.”
Juodkrantėje A.Makejevas žvejoja. Arba vienas medituoja su meškere rankose, arba jam kompaniją palaiko žmona. Praėjusią savaitę abu prigaudė ešerių.
Laukdamasi kūdikio Jurgita jaučiasi gerai. Manoma, kad nėščios moterys užsinori dalykų, į kuriuos šiaip nekreiptų dėmesio. A.Makejevas pastebėjo, kad žmonai pradėjo patikti baltas alus su citrina, pastaruoju metu per vakarėlius šiek tiek jo pagurkšnoja. Ir mineralinį pamėgo.
Žmogus su gitara
„Man tėvystės atostogų nereikia, – šypsosi muzikantas. – Dirbu pagal autorines sutartis. Galima sakyti, man visada atostogos.”
A.Makejevas sako, kad kol kas gyvenimas beveik nepasikeitė, bet supranta, kad gimus vaikui jis bus kiek kitoks. „Daugiausia dirbu namie. Koncertuoju dažniausia savaitgaliais – maždaug tris ar keturis kartus per mėnesį. Esu „nišinis” dainininkas, ne visiems įtinku, – aiškina atlikėjas. – Prie vadinamų bardų nepritampu, nes jiems atrodau per daug „popsiškas”, o popmuzikos atlikėjams – pernelyg rimtas. Tiesiog esu žmogus su gitara.”
Muzikantas ne tik per koncertus atlieka savo dainas, bet ir kitiems jas rašo. A.Makejevo kūrinius atlieka merginų grupė „69 danguje”, „Olialia” blondinės ir t. t. Jis kūrė muziką televizijos serialui „Nekviesta meilė”, dabar dirba prie naujo televizijos projekto „Garbės kuopa”.
„Ar galėčiau parašyti lopšinę savo būsimam vaikui? Manau, galėčiau sukurti ką panorėjęs. Per gyvenimą visko išmokau, – tikina A.Makejevas. – Žinoma, namie žmonai padainuoju ir tuo net „užknisu”. Kartais ją nervina mano kūrybinis procesas.”
Atlikėjo žmona Jurgita – keramikė. Ji dirba Vilniaus puodžių ceche. Bet A.Makejevas sako, kad namie nėra daug keramikos dirbinių. „Kaip tame posakyje: batsiuvys be batų”, – tikina muzikantas. Pora, kai pykstasi, lėkščių į sienas nesvaido. Anot A.Makejevo, žmona indų ir taip nemažai sudaužo – netyčia, iš žioplumo.
Sutuoktiniai ne tik domisi vienas kito kūryba – keramika ir muzika, bet ir pakritikuoja, patarimus dalija. Bet vyro koncertuose Jurgita ne visada lankosi.
Televizoriaus nemėgsta
A.Makejevas, nors rašo muziką televizijos serialams, televizoriaus žiūrėti nelabai mėgsta. Sako, kad pernelyg dažnai rodomi visokie realybės šou. „Televizija yra blogis, – kritiškai nusiteikęs muzikantas. – Ji yra tarsi narkotikas. Apskritai televizija bukina.”
A.Makejevui patinka skaityti knygas. Nuolat naršo po knygynus ir perka jas. Žmona kartais net pykteli: vyras namo tiek knygų pritempia, kad sunku rasti vietos joms sudėti. Muzikantas sako visą nusipirktą literatūrą perskaitąs.
A.Makejevas teigia esąs pedantas: „Man turi būti geležinė tvarka.” Pastaruoju metu jis stengiasi žmonai rodyti kuo daugiau dėmesio. Muzikantas jau galvoja, kaip reikės rūpintis kūdikiu. Aleksandras yra „pelėda”, o Jurgita – „vyturys”, tad mažylį galės prižiūrėti pasikeisdami. Klausiamas, ar bus griežtas tėvelis, A.Makejevas juokiasi, kad savo atžalą jis griežtai lepins. „Reikia, kad vaikas suprastų, kas yra vertybės. Ir kad išmoktų galvoti savo galva”, – vėl rimtai šneka būsimasis tėvas.
Kai mažylis paaugs, A.Makejevas pasiims jį į žvejybą. Ir nesvarbu, berniuką ar mergaitę.
Vietoj atsakymo – anekdotas
„Nejaučiu pernelyg didelio noro būti šalia, kai žmona gimdys, – neslepia muzikantas. – Bet ji to nori, todėl, ko gero, teks. Ar baisu? Pažiūrėsime. Dar neišbandytas dalykas. Mūsų pažįstamieji antrą vaiką gimdė vonioje. Bet man tokie „navarotai” nepatinka. Mes tradiciškai važiuosime į ligoninę.”
Būsimi tėvai galvoja apie vardą kūdikiui, bet kol kas jiems sunku apsispręsti. „Dėl šio dalyko nesutariame. Kiek žmona pasako vardų, man vis nepatinka”, – prisipažįsta A.Makejevas. Be to, pora dar tiksliai nežino, kokios lyties kūdikis gims. „Daugiau tikimybės, kad mergaitė, – sako pašnekovas. – Svarbiausia, kad būtų geras žmogus.” Klausiamas, ko labiau norėtų, A.Makejevas papasakoja anekdotą: „Tėvai, klausiami, kas gimė – berniukas ar mergaitė, atsako: „Ai, kai vaikas užaugs, pats apsispręs.”