Pirmieji Europos vyrų krepšinio čempionato Ispanijoje ketvirtfinaliai vyko pagal du skirtingus scenarijus: iki pat finalinės sirenos nebuvo aišku, kas švęs pergalę – prancūzai ar rusai. O kitame ketvirtfinalyje vokiečiai jau antrą kartą buvo negailestingai sutriuškinti. Šįkart 2005 metų Senojo žemyno vicečempionės Vokietijos komandą sutaršė pasaulio čempionai ispanai.
Užvakar per pirmąsias atkrintamųjų varžybų rungtynes Rusijos komanda 75:71 (21:23, 18:19, 14:14, 22:15) įveikė prancūzus, o Ispanijos rinktinė 83:55 (18:14, 22:13, 26:16, 17:12) nesunkiai nugalėjo vokiečius.
Penktą kartą iš eilės Europos pirmenybių pusfinalyje žaisiantys Ispanijos krepšininkai susitiks su Slovėnijos ir Graikijos rinktinių mačo nugalėtoja, o rusų varžovė paaiškėjo po vakar vakarą įvykusios Lietuvos ir Kroatijos dvikovos.
Vokiečiams – per daug svarbių rungtynių
Ispanijos ekipos treneris Jose Hernandezas liko patenkintas auklėtinių žaidimu: „Malonu žiūrėti, kaip žaidėjai demonstruoja klasikinį krepšinį, – sakė čempionato šeimininkų strategas. – Viena mūsų stipriųjų ypatybių – esame nenuspėjami. Turime nemažai įvairių kombinacijų. Varžovai nežino, kurią kada pasirinksime. Be to, mes jaučiame malonumą net ir gindamiesi. O gynyba – nelengva užduotis.”
17 taškų nugalėtojams pelnė Jose Calderonas, po 12 – Rudy Fernandezas ir Juanas Carlosas Navarro, 10 – Marcas Gasolis. Iš vokiečių sėkmingiausiai žaidė Dirkas Nowitzki (11 tšk.), Janas Hendrikas Jagla (10) ir Patrickas Femerlingas (8).
Daugiausia prie pergalės prisidėjęs J.M.Calderonas po varžybų sakė: „Esame ten, kur ir norėjome būti – pusfinalyje. Žaidėme kaip vieninga komanda ir už tai buvome apdovanoti. Šiandien nežiūrėjome į rezultatą. Svarbiausia buvo nuolat spausti vokiečius ir pasinaudoti jų klaidomis. Mūsų krepšinis – tokiu principu vadovautis visas 40 minučių.”
Vokietijos rinktinės treneris Dirkas Bauermannas pabandė ieškoti nesėkmės priežasčių: „Mums buvo nelengva. Prieš 24 valandas mums teko žaisti pačias svarbiausias tuo momentu rungtynes su Italijos krepšininkais. Praėjus parai sunku vėl žaisti tokio pat svarbumo rungtynes. Ir dar su šeimininkais.”
Techninės kliūtys
Per šią dvikovą čempionato organizatoriams nepavyko išvengti nesklandumų. Tik prasidėjus rungtynėms „Palacio Madrid” arenoje, kurioje telpa apie 15 tūkst. žiūrovų, sugedo virš krepšių esantis laikrodis, rodantis 24 sekundžių atakai skirtą laiką. Po nevykusių bandymų sutaisyti laikrodžius nuspręsta rungtynes tęsti. Pranešėjas, likus 8 sekundėms iki atakos pabaigos, paskelbdavo laiką, pagal kurį teko orientuotis tiek teisėjams, tiek krepšininkams. Per didžiąją pertrauką laikrodis buvo sutaisytas.
Kvailų klausimų neliko
„Vyrai nusipelnė pačių šilčiausių žodžių. Pagaliau įveikėme šį barjerą, – žodžiai patys liejosi iš Rusijos rinktinės trenerio Davido Blatto. – Nuo to laiko, kai pradėjau vadovauti Rusijos rinktinei, manęs beveik kiekvieną dieną klausdavo: ar sugebėsime laimėti ketvirfinalyje? Mat Rusijos rinktinė to nesugebėjo padaryti dešimt metų. Kad jūs žinotumėte, kaip pavargau nuo šio klausimo. Ši pergalė geriausia, kas galėjo būti. Daugiau niekas to kvailo klausimo man neužduos.”
Saugojo T.Parkerį
Po dešimtmečio vėl patekti į pusfinalį labiausiai padėjo Viktoras Chriapa, pelnęs 16 taškų, po krepšiais atkovojęs 7 kamuolius ir atlikęs 6 rezultatyvius perdavimus. 15 taškų surinko Johnas Robertas Holdenas, 14 – Nikita Morgunovas, 11 – Zacharas Pašutinas. Prancūzijos rinktinėje labiausiai išsiskyrė Borisas Diawas (17 tšk.), Tony Parkeris (15), Florentas Pietrusas, Tariqas Kirksay ir Ronny Turiafas (po 8).
Likus žaisti 1,9 sek. ir prancūzams atsiliekant 3 taškais, pirmas Tony Parkerio baudos metimas buvo taiklus, tačiau antrąkart jis specialiai prametė. Prancūzo mestas kamuolys net nelietė lanko, o už specialiai atliktą netikslų metimą teisėjai kamuolį atidavė rusams. Dvi Sergejaus Monios baudos įtvirtino rusų pergalę.
Kalbėdamas apie lemiamą rungtynių momentą D.Blattas pasakojo, jog per paskutinę minutės pertraukėlę „nuspręsta daryti viską, kad paskutinis metimas būtų mūsų.”
„Nebuvo galima susitikimo baigties palikti Parkerio rankose – jis viską galėjo užbaigti taikliu tritaškiu. Mes turėjome prasižengti prieš bet kurį kitą Prancūzijos rinktinės žaidėją, ir mums tai pavyko”, – pabrėžė Rusijos ekipos strategas.
Jis išskyrė atakuojantį gynėją J.R.Holdeną, kuris per paskutines dešimt minučių pelnė 10 taškų. „Geri krepšininkai priima gerus sprendimus, kai tam ateina laikas, – kalbėjo treneris. – Jam nelabai sekėsi pirmus tris ketvirčius. Nesodinau jo ant suoliuko tik todėl, kad jis gerai dirbo gynyboje, sulaikydavo T.Parkerį.
Rusai norėjo kroatų
Rusų komandos treneris neslėpė, jog mieliau pusfinalyje susitiktų su kroatais, kuriuos jo auklėtiniai prieš kelias dienas nugalėjo. „Bet jei kalbėsime rimtai, Lietuva – varžybų favoritė, – mintimis dalijosi D.Blattas. – Ji neįtikėtinai galingai čia rungtyniauja. Manau, jog Lietuvos ir Ispanijos rinktinės už likusias komandas visa galva aukštesnės. O kroatai – jie vieną kurią dieną, jei seksis atakuoti ir pajus savo žaidimą, gali įveikti bet kurį favoritą.”
A.Kirilenka drebėjo
Kalbėdamas apie rinktinės kapitoną Andrejų Kirilenką, ketvirtfinalyje pelniusį tik 6 taškus, D.Blattas sakė: „Kirilenka – vienas geriausių čempionato žaidėjų kartu su ispanu Pau Gasoliu ir lietuviais Šarūnu Jasikevičiumi bei Ramūnu Šiškausku.”
„Būsiu atviras: kai ėjau į aikštelę, man keliai drebėjo, – po rungtynių sakė A.Kirilenka. – Ne todėl, kad stiprus varžovas, o todėl, kad tai tos rungtynės, ketvirtfinalis, dėl kurio čia ir atvykome. Prieš tai aš tris kartus esu pralaimėjęs ketvirtfinaliuose. Ir pagaliau mes panaikinome šį prakeiksmą.”
Pasak jo, žaidėjai buvo taip paveikti psichologiškai, kad ir pats rungtynių pabaigoje jautėsi mirtinai išsekęs: „Kai gavęs penktą pražangą pasiekiau suoliuką, neturėjau jėgų jokioms emocijoms. Viskas, kas man buvo likę – palaikyti aikštelėje likusius žaidėjus.”