Europos vyrų krepšinio čempionato kovoms artėjant prie finišo Madrido arenoje vis dažniau galima išvysti praeityje garsių krepšininkų. Dauguma jų į pirmenybes atvyksta specialiai, tačiau dukart Europos ir Seulo olimpiados čempiono Valdemaro Chomičiaus kelionė į varžybas nebuvo planuota.
Kazanės „Uniks” klube trenerio asistentu dirbantis V.Chomičius pastarąsias savaites leido kartu su komanda treniruočių stovykloje Lietuvoje. Ketvirtadienį „Uniks” iš Lietuvos persikėlė į Ispaniją – čia ekipa sužais kelerias draugiškas rungtynes.
Pirmą dieną viešėdamas Ispanijoje buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas ir treneris Valdas CHOMIČIUS ištaikė progą apsilankyti Rusijos ir Prancūzijos bei Ispanijos ir Vokietijos ketvirtfinalio mačuose, o po jų sutiko pasikalbėti su LŽ žurnalistu.
Pamatė tik du mačus
– Kokiu tikslu atvykote į Ispaniją?
– Jeigu yra galimybė, mėgstu suderinti darbą su malonumu. Tai puikiai pavyko šiuo atveju, nes šiandien iš ryto (ketvirtadienį – aut.) iš Vilniaus atskridome į Malagą. Ten pabuvome porą valandų prie jūros, šiek tiek atsipūtėme, nes stovykloje Palangoje labai sunkiai dirbome. Vėliau papietavome ir vakarop atskridome į Madridą. Laisva diena nebuvo planuota, bet per keliones sutaupius laiko atsirado proga apsilankyti arenoje. Paskambinau draugams, jie gavo porą bilietų, todėl esu arenoje nuo rungtynių pradžios ir jaučiuosi kaip tikras sirgalius.
– Ar pavyks pamatyti ir lietuvių ketvirtfinalio mačą?
– Labai gaila, bet likusias čempionato kovas galėsiu žiūrėti tik per televizorių. Rytoj (penktadienį – aut.) treniruosimės Fuenlabradoje, o vakare žaisime draugiškas rungtynes su vietos komanda. Kitą dieną išvyksime į Alikantę. Ten „Uniks” pasitreniruos porą dienų ir žais dar kelis draugiškus mačus. Vienas jų – su Vitorijos „Tau Ceramica”. Kelionių atstumai dideli, todėl į Madridą nepavyktų ištrūkti net kelioms valandoms.
Vienas kovoja už du
– Turbūt matėte daugumą Lietuvos rinktinės rungtynių. Kaip vertinate lietuvių nueitą kelią šiame čempionate?
– Stovyklaudamas su Kazanės klubu Palangoje galėjau žiūrėti visas rungtynes per televizorių. Apie rinktinę trumpai galima pasakyti vienu žodžiu – šaunuoliai! Geras pavyzdys – mačas su slovėnais. Net Šarūnui Jasikevičiui patyrus traumą žaidimas nesutriko. Tai įrodo, kad Lietuvos ekipoje tvyro gera dvasia. Visi nori laimėti ir kovoja ne tik už save, bet ir už negalintį rungtyniauti komandos draugą. Be to, per pirmus du etapus mūsiškiai žaidė labai įdomų ir gražų krepšinį. Lietuviai ginasi kibiai, agresyviai, greitai pereina į puolimą ir atakuodami išnaudoja kiekvieną laisvą momentą. Kadangi rinktinei gerai sekasi, visi įgauna pasitikėjimo. Ir toliau važiuoja traukinys, kurį kitoms komandoms labai sunku sustabdyti.
– Kas labiausiai padėjo įgyti tą pasitikėjimą?
– Nuo pat pirmųjų rungtynių buvo matyti, kad lietuviai per kiekvieną kėlinį įgyja vis daugiau pasitikėjimo. Tokiam įsibėgėjimui labai padėjo Š.Jasikevičius. Vėliau, kai Šaras negalėjo rungtyniauti visa jėga, jį gerai pavadavo kiti krepšininkai. Broliai Lavrinovičiai atlieka fenomenalų darbą, jų visur pilna – kovoja dėl kiekvieno kamuolio, stengiasi blokuoti varžovų metimus. Gerai žaidžia ir Darius Songaila. Apskritai reikėtų paminėti visus, nes tai – tikra komanda. Pakilęs nuo suoliuko gerai į žaidimą įsitraukia Simas Jasaitis. Net tie, kurie žaidžia mažiau, puikiai palaiko komandą ir yra jos dalis.
Pasirengta gerai
– Ar nenustebino toks Lietuvos rinktinės pasirodymas po vangoko rungtyniavimo pasirengimo laikotarpiu?
– Pasirengimo rungtynės tam ir yra, kad žaidėjai gautų krūvį. Treneriai bando įvairius derinius, stengiasi pritaikyti žaidimo planą turimiems krepšininkams, ieško optimalaus penketo. Kaip matome, pasirengimo vaisiai iki šiol džiugino.
– Kaip vertinate būsimų Lietuvos varžovų ketvirtfinalio rungtynes?
– Galima pasveikinti rusus, iškovojusius pergalę. Tačiau liūdna žiūrėti, kai prancūzai, atsivežę tiek daug puikių žaidėjų, neparodo tikro krepšinio. Komandoje gausu žvaigždžių, NBA krepšininkų, bet visi rungtyniauja be ugnelės, lyg būtų šiaip sau susirinkę pamėtyti į krepšį. Net kai žaidi savo malonumui, įdedi daugiau emocijų ir azarto nei prancūzai per ketvirtfinalio mačą.
Parankesni – prancūzai
– Stebėdamas rungtynes turbūt mąstėte, kuri rinktinė būtų parankesnė varžovė lietuviams pusfinalyje, jei į jį patektume.
– Manau, mūsų krepšininkams parankesni varžovai būtų buvę prancūzai. Pirmiausia, jau matėme, kaip gražiai mūsiškiai susitvarkė su jais. Antra, prancūzų komandoje, išskyrus Tony Parkerį, niekas negali įmesti iš toli.
– Kokia Rusijos rinktinės stiprioji vieta?
– Komandinis žaidimas. Rusai kibiai ginasi, galingai kovoja po krepšiais. Tuo jie panašūs į lietuvius. Abiejų rinktinių stiliaus galbūt ir negalima lyginti, nes mes žaidžiame greičiau ir užtikrinčiau. Rusai atlieka nuostabų darbą gynybos srityje, bet puldami kartais per daug skuba. Dažnai rungtyniauja individualiai. Per mačą su prancūzais kelios atakos pasisekė ir jie „perlaužė” varžybas, bet galėjo viskas baigtis ir kitaip.
Gedimai kartais būna naudingi
– Ispanų ir vokiečių ketvirtfinalio pirmoje dalyje neveikė laikrodžiai, rodantys atakai likusį laiką. Salės pranešėjas paskelbdavo, kai atakai likdavo 8 sekundės. Ar tokie dalykai neišmuša komandos iš vėžių?
– Ką padarysi, jei technika nepatikima. Rungtynių datos perkelti turbūt neįmanoma. Nemanau, jog žaisdami krepšininkai apie tai galvoja. Viena vertus, gal ir sunku, nes išgirdus, kad liko 8 sekundės, pradedi skaičiuoti. Kita vertus, jei ataka stringa, tas pranešimas pažadina tave iš miego. Tai gali būti ir gerai, ir blogai. Rezultatas vis tiek buvo naudingas ispanams, kaip visi ir tikėjosi, tad nemanau, jog tai turėjo didelės įtakos rungtynių eigai.