Naujos uosto žemės nuomos tvarkos priėmimas užstrigo.
Uosto kompanijos pateikė alternatyvią žemės nuomos skaičiavimo metodiką.
Bylinėjasi dėl mokesčių
Pakeisti dabartinę uosto žemės nuomos tvarką įpareigojo Valstybės kontrolė. Ji patikrino rinkliavų naudojimą ir konstatavo, kad uosto žemės nuomos mokestis neatitinka tikrosios rinkos vertės. Uoste vidutinis nuomos mokestis yra keturis kartus mažesnis už mažiausią Klaipėdos mieste aukciono būdu išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos mokestį.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas pripažino, kad 2002 metais patvirtinta dabartinė metodika yra labai sudėtinga. Dėliojant įvairius kriterijus žemės nuomos kaina nuo 0,1222 lito už kvadratinį metrą išauginama net iki 9 ar 12 litų už kvadratinį metrą.
Iš žemės nuomos Uosto direkcija per metus surenka iki 26 mln. litų pajamų. Dėl šiuo metu taikomos sudėtingos kainos skaičiavimo formulės kompanijos ir Uosto direkcija dažnai bylinėjasi dėl mokesčio prie naujų krantinių.
Terminus pratęsė
Šių metų pradžioje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė naują uosto žemės nuomos skaičiavimo metodiką. Ji netgi buvo svarstyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje, tačiau sprendimas nepriimtas.
Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius buvo nurodęs, kad nauja žemės nuomos tvarka būtų svarstoma iki balandžio 2 dienos. Iki to laiko ketinta surengti seminarą ir detaliau išsiaiškinti naują žemės nuomos skaičiavimo metodiką.
Jei iki balandžio 2 dienos nebus pasiektas kompromisas, susisiekimo ministras žadėjo priimti tą variantą, kurį pateikė Uosto direkcija. Tačiau iki šiol nėra priimtas joks sprendimas. Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigė, kad A.Butkevičius sutiko, kad uostininkai parengtų alternatyvų siūlymą.
Vyriausybės veiklos programoje numatyta, kad nauja uosto žemės nuomos skaičiavimo tvarka turi būti parengta iki šių metų pabaigos. Pateikdama siūlymą keisti žemės nuomos skaičiavimo metodiką Uosto direkcija papildomų pajamų nesitikėjo. Tačiau ateityje tobulinant uosto infrastruktūrą pajamos turėjo didėti.
Neaiškumai dėl kainų
Pagal naująjį Uosto direkcijos variantą buvo siūloma nustatyti 2,43 lito už kvadratinį metrą bazinę žemės nuomos kainą. Naujoji metodika turėjo supaprastinti uosto žemės nuomos skaičiavimą. Parengtais pakeitimais tikėtasi mokesčio dydį susieti su krantinių ir geležinkelio ilgiu bei leistina laivų gramzda prie krantinių.
Šiuo metu uoste daugiausiai žemės nuomoja Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), Klaipėdos terminalo grupė, „Klaipėdos nafta”, „Klaipėdos Smeltė” ir „Bega”. Ilgiausias krantines turi KLASCO, „Klaipėdos Smeltė”, „Bega”, Klaipėdos terminalo grupė. Žemės nuomos mokesčiai vertinant vienam krantinės metrui skaičiuojant nuo didžiausių pagal bendroves išsidėsto tokia tvarka: „Klaipėdos nafta”, Krovinių terminalas, Klaipėdos terminalo grupė, Birių krovinių terminalas, „Bega”, KLASCO, „Lietuviškų durpių krova”, Malkų įlankos terminalas, „Klaipėdos Smeltė”.
Vertindami Uosto direkcijos pasiūlytą metodą uostininkai kėlė klausimą, kodėl pagal naująją tvarką blogai dirbančioms kompanijoms mažinamas nuomos mokestis, nors turėtų būti atvirkščiai.
Bendrovės susitarė
Praėjusią savaitę Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijoje vėl svarstyti uosto žemės nuomos reikalai. Posėdyje dalyvavusiam uosto veiklą kuruojančiam Susisiekimo ministerijos sekretoriui Arvydui Vaitkui buvo pateiktas alternatyvus siūlymas dėl uosto žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkos. Ją krovos kompanijų asociacijos užsakymu parengė profesorius Vytautas Paulauskas.
A.Vaitkus akcentavo, kad teigiamas žingsnis yra jau tai, kad nauja tvarka tenkina visas uosto krovos kompanijas, ko trūko anksčiau.
Pageidautų paprastumo
Ar nauja pačių krovos kompanijų siūloma tvarka yra priimtina valstybės interesus ginančioms institucijoms?
A.Vaitkus teigė, kad iš pirmo žvilgsnio ji pakankamai įdomi ir priimtina. Jis mano, kad sujungus Uosto direkcijos ir krovos kompanijų siūlymus galima sudėlioti naują tvarką. Krovos kompanijų siūlymas jam pasirodęs pernelyg detalus.
„Per žemės nuomos tvarką siekiama išspręsti visus uoste kylančius klausimus – pasverti kiekvieną įmonę pagal jos specifiką ir įvertinti jos įnašą į uosto ekonomiką. Manau, kad tuomet turėtų atsirasti ne 8-12, o 100-200 koeficentų. Būtų pavojinga priimti tokią sudėtingą tvarką žinant, kad pagal įstatymą jos nebus galima keisti 5 metus”, – tikino A.Vaitkus.
Jis prisiminė dar 2002 metais, kai buvo svarstoma dabartinė tvarka, KLASCO prezidento Bronislovo Lubio pasakytus žodžius, kad pageidautų aiškios ir konkrečios uosto žemės nuomos tvarkos