Pirmasis giliavandenio uosto darbo grupės posėdis atskleidė, kad naujas uostas ties Melnrage bus statomas tik išsamiai įvertinus jo būtinybę ir išanalizavus, ar tai nekenks aplinkai.
Kurs planą
Birželio 26 dieną premjero potvar-kiu įkurtą grupę sudaro 22 įvairių institucijų specialistai. Jos vadovu paskirtas susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.
Grupė turi išanalizuoti giliavandenio uosto statybos galimybes, numatyti investuotojus, sukurti uosto veiklos ir valdymo modelius, išnagrinėti krovinių srautus, transporto, o ypač Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros, galimybes.
Pirmajame posėdyje apsispręsta, kad turi būti rengiama poveikio aplinkai vertinimo studija. Taip pat dalis darbo grupės narių analizuos galimas tokio uosto statybos investicijas.
Darbo grupė kurs veiksmų planą, kaip statyti giliavandenį uostą, bandys atsakyti į klausimus, ar tinkama vieta uostui yra Klaipėdoje ties Melnrage, iš kur statyboms paimti vertinant šių dienų kainomis daugiau kaip 5 milijardus litų.
Išsamiai išnagrinėję Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros 2002-2004 metais parengtą giliavandenio uosto studiją, darbo grupės nariai iki rugsėjo 25 dienos turi pateikti siūlymus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, o ši apibendrinusi iki spalio 12 dienos – Susisiekimo ministerijai.
Pagal juos bus rengiamas giliavandenio uosto vystymo priemonių planas, Vyriausybės nutarimo projektas dėl būsimojo uosto administravimo, jo finansinių srautų. Galbūt pradžioje giliavandenio uosto reikalais užsiims vienas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pavaldus specialistas, o vėliau bus įkurtas atskiras administratorius, pavyzdžiui, giliavandenio uosto direkcija.
Į kitą posėdį grupės nariai yra numatę susirinkti iki lapkričio 15 dienos.
Reikšmė ekonomikai
Pirmajame giliavandenio uosto grupės posėdyje daugiausiai kalbėta apie būsimojo uosto reikšmę Klaipėdos ir Lietuvos ekonomikai.
Grupės nariams, kurių dalis neturi išsamesnio supratimo apie uostą, labiau stengtasi pateikti uosto plėtros viziją ir turimą statistiką, kuri įspūdinga.
„Klaipėdos jūrų uosto reikšmė miesto ir visos šalies ekonomikai yra labai didelė, – sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius ir darbo grupės vadovo pavaduotojas Arvydas Vaitkus, – kiekviena tona krovinio, pakrauto Klaipėdos uoste, generuoja vidutiniškai 45 litus pajamų. Tai reiškia, kad, kraunant 25 milijonus tonų, Lietuvos įmonių biudžetas per metus pasipildo apie 1,2 milijardo litų. Iš jų apie pusę milijardo litų pajamų tenka Klaipėdos apskrities ūkio subjektams”.
A.Vaitkus akcentavo, kad uostas yra valstybės valiutinių įplaukų šaltinis ir strateginės reikšmės objektas, kuris didina nepriklausomybę nuo įvairių ekonominių blokadų. Uostas daro didelę įtaką ir pragyvenimo lygiui Klaipėdos apskrityje. Čia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra vienas didžiausių šalyje ir nusileidžia tik Vilniaus apskričiai. Klaipėdos regione, palyginti su kitomis Lietuvos didžiųjų miestų apskritimis, yra pats mažiausias nedarbo lygis.
Uostininkai pritarė
Giliavandenio uosto statybai pritaria ir krovos kampanijų atstovai.
Nuo 2001 m. krovos apimtys Klaipėdos uoste išaugo 57 procentais ir pagal šį skaičių lenkia visas kitas Europos Sąjungos šalis.
Toliau tokiais tempais didėjant krovinių srautui, 2010 metais uosto krova pasieks 38,5 mln. tonų. Šiandien uoste dirbančios bendrovės planuoja savo investicijas atsižvelgdamos į tokius augimo tempus.
„Pagal svarbą ir investicijas giliavandenio uosto projektas būtų antras po naujos atominės elektrinės, – pažymėjo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas. – Tai yra sudėtingiausias inžinerinių įrenginių kompleksas, tad ir dėmesys jo statybai bei finansavimui turi būti valstybinis.”