Referendumui – taip, bet dviguba pilietybė – tik kilusiems iš Lietuvos, mano liberalai

Opoziciniai liberalai referendumui dėl dvigubos pilietybės taria „taip”, tačiau mano, jog tokie ryšiai su Lietuva ir kita valstybe galimi tik iš Lietuvos kilusiems asmenims.
„Vienintelis nedviprasmiškas ir teisingas sprendimas – referendumas, kurio metu Lietuvos žmonės pareikš savo valią dėl dvigubos pilietybės”,- sako Liberalų sąjūdžio parlamentinės frakcijos seniūnas Petras Auštrevičius.

Liberalai teigia remsiantys socialliberalų iniciatyvą rengti referendumą, kuriame siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį – jame teigiama, kad dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiai gali turėti tik išimtiniais atvejais.

Pagal socialliberalų siūlymą visuotiniam piliečių balsavimui būtų teikiamas toks klausimo tekstas: „Pritariu, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu”.

Tačiau liberalai mano, kad dėl piliečiams pateikiamo klausimo formuluotės turi būti toliau diskutuojama.

„Liberalai akcentuoja, jog referendumu siūlomos daryti Konstitucijos pataisos turi numatyti išlygas dėl dvigubos pilietybės suteikimo. Minimalus reikalavimas dvigubos pilietybės įgyjimui turėtų būti Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimas pagal kilmę”, – rašoma ketvirtadienį išplatintame partijos pranešime.

Socialliberalai trečiadienį užregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo parlamentas skelbia referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo – po juo pasirašė 40 parlamentarų iš visų politinių partijų frakcijų, išskyrus liberalus.

Teisę inicijuoti referendumą turi ne mažiau nei 300 tūkst. piliečių arba bent 36 Seimo nariai. Surinkus reikiamus parlamentarų parašus, nutarimo projektas ir siūlymas pateikiamas Seimui. Jį Seimas svarsto artimiausiame posėdyje – tokiu būdu šį klausimą parlamentarai turėtų svartyti antradienį.

Už nutarimo projektą, kuriuo skelbiamas referendumas, balsuoti turi ne mažiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių parlamentarų, tuo metu bet kuris posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau nei 71 parlamentaras. Vadinasi, už referendumo skelbimą turėtų balsuoti ne mažiau nei 36 Seimo nariai.

Tam, kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos, į referendumą turi ateiti ir pataisoms pritarti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių.

Referendume būtų siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį, kurioje numatoma, kad dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiai gali turėti tik išimtiniais atvejais. Tuo metu konkrečius dvigubos pilietybės įgijimo atvejus bei tvarką nustatytų įstatymas, todėl dvigubos pilietybės įgijimas būtų iš dalies vis tiek ribojamas.

Nuogąstavimų, kad priėmus socialliberalų siūlomas pataisas dvigubos pilietybės įgijimas būtų neribojamas ir tokiu būdu Rusijos piliečiais laisvai galėtų tapti apie 200 tūkst. Lietuvos rusakalbių, buvo išreiškę konservatoriai, kurie dvigubą pilietybę siūlo įteisinti ne rengiant referendumą, o keičiant įstatymus. Jie jau parengė atitinkamas pataisas, kurias, jei joms neprieštaraus teisininkai, žada paremti ir socialdemokratai.

Tačiau socialliberalai mano, kad konservatorių siūlomas būdas yra antikonstitucinis.

Pernai rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Konstitucinės teisės specialistai ne kartą teigė, kad norint įteisinti dvigubą pilietybę būtina keisti Konstituciją, o ne atskirus įstatymus.

Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės priklauso tam skirsniui, kuris gali būti keičiamas tik referendumu.

Dvigubos pilietybės klausimas yra ypač aktualus Lietuvos išeiviams, kurie įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda teisinį ryšį su Lietuva.

Didžioji dauguma lietuvių per apklausas pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , .

3 atsiliepimai į "Referendumui – taip, bet dviguba pilietybė – tik kilusiems iš Lietuvos, mano liberalai"

  1. AMB tikras lietuvis

    Dviguba pilietybe gali buti tik su Rusija.Taip jau yra su Tadzikija, Uzbekija. Prisiminkim teisingus A. Brazausko pasisakyhmus apie trispalvę: „Kol kabės šitas skuduras, aš nekalbėsiu“ (Išsireiškimas Sąjūdžio mitinge Katedros a. išlydint Lietuvos delegatus į IX partinę konferenciją, 1988). ……../A.Brazauskas apie nepriklausomybę: „Į savarankiškos Lietuvos valstybės idėją aš žiūriu neigiamai. Aš manau, kad tai nerealu“. (Interviu „Argumenty i fakty“, 1989, Nr.47); „Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagristų argumentų, kad tai daryti būtina“. („Žodis Lietuvos komunistams“, „Komunistas“, 1989, Nr.9); „Kuriame socializmą TSRS sudėtyje. Jokio kito kelio nėra ir negali būti. Kraštutiniai lozungai – išstoti iš Tarybų Sąjungos, paskelbti nepriklausomą Lietuvą – mums nepriimtini“. (Kalba „Vilmos“ įmonėje. „Tiesa“, 1989 03 03; “Kaip mes galime apsieiti be Tarybų Sąjungos? Tam kuris tai padarys, aš Nobelio premiją duosiu”. (Interviu lėktuve, skrendant į Maskvą). ………A.Brazauskas apie okupacines kariuomenes išvedimą: „Mes viską vertiname tik vienu požiūriu: kad tik lietuviai tarnautų Lietuvoje ir – lauk okupacinę kariuomenę. Atsakykite man į paprastą klausimą: o kas gi gins Lietuvą?“ ( Kalba susitikime su komjaunuoliais. „Lietuvos rytas“, 1990 01 25); „Ateityje Lietuvos Respublika pirmiausia turės gerai sugyventi su kaimynais. Kažin ar tai pavyks, jei kelsime balsą prieš tarybinę armiją“. ( Kalba SSKP CK plenume Maskvoje. „Tiesa“, 1990 02 10). ……………Toks buvo A.Brazausko ir jo vadovaujamų komunistų atsakas į Lietuvos žmonių siekimą laisvės ir nepriklausomybės. Akcijoje „Baltijos kelias“ A.Brazauskas su savo bendražygiais nedalyvavo, nors Latvijos ir Estijos pirmieji sekretoriai taip atsiriboti nuo savo tautos neišdrįso. Nežiūrint komunistų pasipriešinimo, Lietuvos žmonės 1990 metais atkūrė šalies nepriklausomybę, o 1991 metais ją apgynė ir įtvirtino pasirašydami savo krauju. Atsigavę po šoko, dar neišvestos okupacinės kariuomenės priedangoje, komunistai pergrupavo savo jėgas, pakeitė pavadinimą. Melas ir dezinformacija padėjo apkvailinti rinkėjus. Paradoksas, kovoję prieš nepriklausomybę, buvę komunistai pradėjo vadovauti nepriklausomai Lietuvai. Jų vadovavimas virto atviru šalies turto grobstymu. Prisiminkime EBSV, bankų griūtis, prichvatizaciją ir t.t. Jausdami neapykantą ir norėdami išvengti atsakomybės, buvę komunistai dar kartą pakeitė pavadinimą ir tapo socialdemokratais. Lyg bičių avilį „iškopinėję“ Lietuvą, tarpusavyje pradėjo vadintis „bičiuliais“. „Brazausko eros“ laikotarpiu klestėjo neteisybė, žmonės buvo apvogti, nuskurdinti ir prarado viltį į geresnį gyvenimą. Pasklido kalbos, kad prie okupanto buvo geriau.

  2. Kaliosiai po lova garantuoja LT pilietybe

    Kaliosiai po lova garantuoja LT pilietybe
    Jei netikite, pasiziurekite i Adamku.
    Lietuvos teismai pripazino, kad jis tikras lietuvis ir 3 metus gyveno Lietuvoje bei 3 metus kasdien su slepetem nuskriedavo i darba Cikagoje.
    Net LT prizedentu isrinko ir tai tik po rinkimu, priesaikos isvakarese atsisake USA pilietybes.
    Maza paslaptele, be kaliosu po lova butina dar tureti SSSR KGB laipsni ir darbo patyrima.
    Adamkus, kai buvo dar Adamkavicius, turejo SSSR KGB slapyvardi FERMERIS.
    Tuo negalima netiketi, nes Adamkus Laisvo laikrascio uz paviesinima i teisma neduoda.

  3. Lietuva bus Lietuva ir be lietuviu

    SSSR KPSS biuro sekretorius M Suslov Lietuva bus Lietuva ir be lietuviu

    SSSR komunistu partijos biuro Lietuvos TSR sekretorius Michail Suslov kazkada aiskino Snieckui, kad sis nebijotu tolesniu lietuviu masiniu isvezimu i Sibira, aiskindamas, kad Lietuva liks Lietuva ir be Lietuviu.
    Lietuviskos gentys – Prusai jau isnaikinti. Galutinai isnaikinti okupavus Prusija SSSR kariuomenei. Paprascausiai buvo iszudyti, ismarinti badu. Taip, kaip marino badu ukrainiecius, Dono kazokus ir kt. 1932-1933 metais.
    Dabartines visos vyriausybes ekonomiskai, faktiskai bedarbyste, t.y. irgi badu,
    priverte lietuvius masiskai emigruoti is Lietuvos. Skaiciuojant 1000 gyventoju lietuviu emigravo 5 kart daugiau, nei latviu, lenku, estu,.
    Lietuvoje jau legaliai isikure apie 2000 kinieciu.
    Visokeropiai stengiamasi didinti azijieciu skaiciu toliau.
    KGB pulkininko sunelis A.Paulauskas savo pasiulytu Lietuvos pilietybes dalijimu i kaire ir i desine nori pasiekti, kad Lietuviai Lietuvoje taptu nacionaline mazuma, o ateityje ir isnyktu kaip Prusija

Komentuoti: AMB tikras lietuvis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.