Isladijoje išbandyti karo su narkotikais, alkoholiu bei tabaku metodai gali būti perkelti į Klaipėdą, kuri nuo 2006 metų dalyvauja tarptautiniame projekte „Europos jaunimas – narkomanijos prevencijos programa”.
Vakar apie tai kalbėta uostamiestyje surengtoje diskusijoje, kurioje dalyvavo Reikjaviko universiteto profesorius Jonas Sigfusonas, pasidalijęs patirtimi realizuojant projektą „Islandija be narkotikų”.
Šioje šalyje per maždaug 10 metų esą beveik dvigubai sumažėjo alkoholį, tabaką bei marihuaną vartojančių jaunuolių. Tiesa, apie stipresnius narkotikus (pavyzdžiui, amfetaminą, heroiną ir pan.) nekalbėta. Mat J. Sigfusono nuomone, stipriųjų narkotikų vartojimas prasideda nuo silpnesniųjų svaigalų, tokių, kaip alkoholis arba tabakas. Taigi vienas projekto tikslų – pakirsti norą svaigintis pačioje pradžioje – 10-20-ais jaunuolio gyvenimo metais.
Anot islando, kalbant apie svaigalų vartojimo prevenciją, svarbiausias yra tėvų vaidmuo: geriančių ar rūkančių tėvų vaikai dažniau yra linkę daryti tą patį, be to, per daug laisvės turintys paaugliai dažniau slampinėja miesto gatvėmis ir nuobodulį slopina alkoholiu.
Šiuo tikslu Islandijoje valdžia ėmė remti mokinių užklasinę veiklą, visiškai uždraudė alkoholio bei tabako reklama, savo darbą atlieka ir visuomenė – tėvai, policija sutinka budėti prie mokyklų ir t.t.
Tuo tarpu Klaipėdoje specialistai pripažįsta, jog uostamiestyje jau 10 metų vykdoma narkomanijos prevencijos programa nėra veiksminga. Jai kasmet skiriama tik po maždaug 40 tūkst. litų, už kuriuos yra leidžiami lankstinukai, plakatai, kuriamos socialinės reklamos, kuriamos įvairios akcijos bei remiamos nevyriausybinės organizacijos. Kita vertus, anot specialistų, jei išvis nieko nebūtų daroma, situacija šiandien, matyt, būtų daug siaubingesnė.