Staigus šių metų krovos šuolis palieka vis mažiau abejonių – Lietuvai reikės giliavandenio uosto.
Nebepriims visų laivų
Vakar vykusiame Vyriausybės sudarytos giliavandenio uosto darbo grupės pirmajame posėdyje kalbėta apie tai, kur jį reikėtų statyti. Kol kas tinkamiausia tam atrodo Melnragė.
Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius teigė, kad giliavandenis uostas turėtų būti pradėtas statyti 2012 metais. Ilgai delsti nėra prasmės, nes jei pildysis prognozės, jau 2015 metais šiandieninis Klaipėdos uostas pradės dusti nuo krovinių, nebepajėgs priimti visų laivų.
Tuo metu pagal prognozes jis turėtų krauti 45 milijonus tonų krovinių. Vakar uostininkai įvardijo, kad pagal turimus pajėgumus šiandien jie galėtų krauti apie 38 milijonus tonų.
Vakar vykusiame posėdyje sutarta, kad pradžioje Susisiekimo ministerija paskirs giliavandenio uosto reikalų specialistą, o vėliau bus įsteigta atskira šio uosto administracija.
Darbo grupė, kurią sudaro 22 įvairių sričių specialistai, iki spalio 12 dienos pateiks savo siūlymus ir pageidavimus dėl tolesnės veiklos. Iki lapkričio vidurio numatyta surengti kitą posėdį.
Analizuos dar kartą
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pastebėjo, kad Vyriausybės sukurta giliavandenio uosto darbo grupė priėjo prie panašios išvados, kaip ir Klaipėdos miesto tarybos posėdžiuose. Grupės nariai paprašė, kad būtų parengta išsami giliavandenio uosto statybos ties Melnrage studija, poveikio aplinkai įvertinimas, išanalizuoti galimi krovinių srautai, atsakyta į klausimus, kas investuos į būsimąjį uostą.
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigiamai įvertino pirmąjį darbo grupės posėdį. Jis neišgirdo kategoriškų pasisakymų, kad nereikia statyti giliavandenio uosto. Siekis viską detaliai išanalizuoti, anot A.Vaitkaus, atitinka jų norus. Anksčiau buvę tik kaltinimai neva prievarta žmonėms ant galvų pastatyti uostą, o ne noras analizuoti.
Kiti variantai netinkami
Svarbiausia vieta, kur galėtų būti statomas giliavandenis uostas, ir toliau išlieka galima sala jūroje ties Melnrage. Tačiau aptarti ir kiti variantai.
Plėtimasis į Kuršių marias nepriimtinas, nes gilinimas joms pakenktų. Laivybos kanale negalėtų prasilenkti du dideli laivai, platinant ir gilinant kanalą reikėtų perkalti naujus polius pagal Smiltynės krantą.
Statyti giliavandenį uostą ties Būtinge ir Šventąja būtų be galo brangu. Ten žemės jau išdalintos savininkams. Jie yra pasirengę pristatyti poilsiaviečių. Uostą ties Būtinge ir Šventąja dar labiau nei žemių savininkai pabrangintų ir toli nuo kranto esantys natūralūs 18-20 metrų gyliai. Į jūrą tektų tiesti kelių kilometrų ilgio molus, o po kiekvienos audros smėliu užneštą uostą uždaryti ir valyti.