Archimedui buvo pavesta patikrinti, ar aukso karūna yra tikra, ar auksakalys įmaišė gerokai sidabro. Kokia išganinga mintis toptelėjo Archimedui sėdint vonioje, vilniečiai galėjo sužinoti ar tiesiog prisiminti mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė” parodomajame renginyje „Pamatyk, suprask, nustebk”.
Jau ketvirtus metus Lietuvoje rengiamas mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė”, siekiantis populiarinti mokslą visuomenėje. Jo organizatoriaus Rolando Maskoliūno įsitikinimu, mokslo padėtis šalyje labai priklauso nuo valstybės politikų gebėjimo įsiklausyti, suprasti pasaulio tendencijas ir investuoti ten, kur perspektyviausia, kad Lietuvos raida būtų sėkminga. Be mokslo ir moderniųjų technologijų mums gresia trečiojo pasaulio šalies likimas. Mokslininkų padėtis priklauso nuo bendros valstybės situacijos. Dabar ji yra tokia, kad emigruoja ne tik mokslininkai.
Kaip ir krepšinis
R.Maskoliūnas vienu iš festivalio „Erdvėlaivis Žemė” tikslų nurodė bendrą visuomenės mokslo kultūros ugdymą. Stengiamasi parodyti, kaip pristatyti Lietuvos mokslą – ir jo įvairovę apskritai, ir prieinamumą, ir svarbą. Festivalio renginiais taip pat siekiama skatinti moksleivius pasirinkti mokslininko profesiją.
Daugiausia orientuojamasi į aukštesnių klasių moksleivius ir renkamasi įvairias renginių formas: paskaitas, ekskursijas, laboratorinius ar praktikos darbus.
Festivalio organizatorius nesiryžo kalbėti apie pastebimą tiesioginį renginių poveikį, tačiau prisiminė Amerikos kosmoso programos kūrėjus. Jie, pavyzdžiui, Wernheris von Braunas, sakė, kad mokslu susidomėjo perskaitę Jules’io Verne’o knygą arba įkvėpti labai gero mokytojo.
„Sunku įvertinti konkretų poveikį konkrečiam žmogui, bet čia kaip ir krepšinis: kuo daugiau moksleivių lanko treniruotes, tuo daugiau talentų galima išugdyti. Toks yra Lietuvos pavyzdys. Jeigu mes taip pat investuotume į mokslą, padidintume jo populiarumą. Būtų didesnė, geresnė atranka ir turėtume geresnių, talentingesnių mokslininkų, – įsitikinęs R.Maskoliūnas. – Būtų nauda ir visuomenei.”
Pernai „Erdvėlaivis Žemė” dalyvavo Europos mokslo festivalyje „Wonders”. Šiemet atsisakyta vykti, pasak pašnekovo, dėl daugybės biurokratinių kliūčių. Reikia investuoti, ir investicijos nemažos, o pinigų dar neatgauta už praėjusį festivalį. Viešoji įmonė „Mokslas ir inovacijos visuomenei” nėra kokia nors galinga struktūra, turinti nuolatinį finansavimą, ir taip gyventi būtų sunkoka.
Pusiaukelė į mokslo atlaidus
Lietuvos mokslininkai jau supranta tokių renginių kaip festivalis „Erdvėlaivis Žemė” svarbą ir kai kurie mielai jame dalyvauja. Pristato visuomenei savo mokslo sritį ir laimėjimus. Paprastai Vilniuje paskaitas skaito vilniečiai, Kaune – kauniečiai. Nors būna ir kitaip, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto profesorius Eugenijus Butkus skaitė paskaitą apie kvapų chemiją Kaune. Pirmiausia atsiklausiama mokyklų, kurios temos domintų. Tada surandamas tos srities mokslininkas ir surengiamas susitikimas.
Yra tokių mokslininkų, kurie patys pasiūlo ir programas. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto profesorius Osvaldas Rukšėnas – specialios Gamtos fakulteto programos iniciatorius ir koordinatorius. Arba Kauno technologijos universiteto Fizikos katedros lektorius Gediminas Adlys, daug nuveikęs su studentų korporacija „Tautito”.
„Trejus metus iš eilės dalyvavome Varšuvoje rengiamame mokslo festivalyje ir buvome vieninteliai „litvinai”, kaip lenkai sako, atstovavę savo šaliai, – pasakojo G.Adlys. – Lenkijoje turbūt ir pagavome tą festivalių dvasią. Jie yra savotiški mokslo atlaidai. Į festivalius turėtų eiti šeimomis, sakykim, močiutė su vaikaičiu, tėvas su sūnumi. Lenkijoje ir eina šeimomis. Tėvai ar seneliai labai domisi ir džiaugiasi, jei vaikai gauna ką pasukti, pabandyti ar į kokį klausimą atsakyti. O pas mus dar tokia pusiaukelė. Iš vienos pusės – rimti mokslininkai, rimtas mokslas ir – miesto aikštė. Lyg ir nelabai suderinama. Mokslininkai labiau renkasi auditorijas, įprastą orumą.”
Fundamentalios įdomybės gryname ore
Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje į parodomąjį mokslo renginį „Pamatyk, suprask, nustebk” susirinko daugiausia Vilniaus ir Kauno technologijos universitetų studentai.
G.Adlio vadovaujami jaunieji mokslininkai iš Kauno demonstravo, kaip galima pamatyti fundamentalių įdomybių, egzistuojančių pačioje gamtoje. Štai į muilo tirpalą įdėjus įvairių figūrų muilo plėvelės jose išsidėsto ne lygiagrečiai paviršiams, bet turi savo formas. Pasak G.Adlio, susidaro visai nelaukti paviršiai, nes gamtoje sistemos orientuojasi taip, kad turėtų mažiausią energiją.
Kaunietės fizikės taip pat pristatė tokį fundamentalų dalyką kaip skaičius pi. Jis yra begalinis ir tai, kaip jį suskaičiavo per daugybę amžių gausybė mokslininkų, – vėlgi civilizacijos laimėjimas.
„Arba gamtoje atsikartojančios kai kurios struktūros. Tarkim, žiedinis kopūstas ar papartis – kartojasi ta pati struktūrėlė. Tada mokslininkai ėmėsi atvirkštinio uždavinio: galbūt iš tokių paprastų struktūrų galima sukonstruoti sudėtingas?! – kalbėjo Kauno technologijos universiteto lektorius G.Adlys. – Štai pavyzdžiai iš mūsų magistrančių darbo temos – natūrali žydinti vyšnia ir padaryta iš fraktalių matematiniu modeliu – rodo, kaip iš elementarių struktūrų galima lipdyti visokiausias struktūras.”
Kauniečiai į savo programą pasistengė įtraukti ir mokslo istoriją. Jaunosios matematikės imitavo bandymą, kurį kadaise atliko Archimedas. Kai jam buvo pavesta patikrinti, ar aukso karūna yra tikra, ar auksakalys įmaišė gerokai sidabro, išganinga mintis mokslininkui kilo sėdint vonioje. Jis pastebėjo, kad kuo labiau grimzta į vonią, tuo daugiau išstumia vandens. Vadinasi, norint rasti netaisyklingo kūno tūrį reikia įmerkti tą kūną į vandenį – kiek jis išstums vandens, toks bus tūris. Archimedas įkišo į vandenį karūną ir tokios pat masės sidabrą bei auksą. Pasirodo, karūnos išstumtas vanduo sudarė abiejų vidurkį. Ji nebuvo tikro aukso, auksakalys įmaišė ir sidabro.
Kauno technologijos universiteto studentų korporacija „Tautito” – tauta, tikėjimas, tobulėjimas – vienija daugiausia Fundamentaliųjų mokslų fakulteto, taip pat Telekomunikacijų ir Informatikos fakultetų jaunuosius mokslininkus. Per mokslo populiarinimo renginius jie ne tik rodo paprastus ir kartu labai fundamentalius bandymus, bet taip pat dalijasi su lankytojais informacija, susijusia su atomine energetika, atsako į klausimus apie branduolinius reaktorius, branduolines atliekas, jų tvarkymą ir saugojimą.
Tikrai talentingi
Vilniaus universiteto fizikai jau trečią kartą dalyvauja mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė”. Vilniuje ir Kaune jie rodė eksperimentus, apimančius tokias fizikos sritis kaip optika, molekulinė fizika, elektra, mechanika.
„Populiariname mokslą, kad žmones pritrauktume. Kaip pastebėjome, tai atsiperka, – sakė Fizikos fakulteto studentų mokslinės draugijos vadovas Justas Krikštaponis. – Pavyzdžiui, pernai važinėjome po mokyklas ir rodėme panašius eksperimentus. Jau šiemet tarp pirmakursių atsirado keli žmonės, kurie sakė, kad būtent mes pastūmėjome juos stoti į fiziką.”
Taikomosios fizikos trečiakursio įsitikinimu, tokių festivalių kaip šis galėtų būti daugiau ir didesnių. Jie tikrai duoda naudos tiek visuomenei, tiek mokslo populiarinimui. Aukštųjų technologijų link reikia eiti pradedant nuo paprastų dalykų – populiarinti patį mokslą. Jei sudominsi žmogų, jis įsitrauks į mokslą ir jo eksperimentai bus vis sudėtingesni. Taip kuriamos aukštosios technologijos. Iš nieko jų nepradėsi daryti.
„Pats esu labiau vadybininkas ir organizatorius nei mokslininkas, – teigė J.Krikštaponis. – Esu atsidavęs tam, kad žmonės, kurie yra tikrai talentingi, ateitų į mokslą ir ką nors kurtų. Pas mus žmonės nėra aktyvūs, daug talentų lieka tiesiog nepastebėti. Pavyzdžiui, į draugiją ateina daugybė pirmakursių, tačiau juos reikia pastūmėti, paskatinti, tik vėliau jie atsiskleidžia.”
Arčiau idealo
Festivalio „Erdvėlaivis Žemė” organizatorius biochemikas R.Maskoliūnas, jau aštuntą sezoną televizijos laidose populiarinantis mokslą, pripažino, kad rezultatas galėtų būti geresnis.
„Jo visada norisi maksimalaus, – sakė LŽ pašnekovas. – Kad Lietuvoje veiktų visas mokslo populiarinimo priemonių kompleksas, kaip yra, pavyzdžiui, Anglijoje ar Prancūzijoje: mokslo muziejai, visos šalies mokslo festivaliai, keli mokslo žurnalai, mokslo komiksai, televizijos laidos, serialai. Tokie pavyzdžiai arti idealo. Tačiau kol kas yra tokia situacija. Tikėsimės, kad po truputį bus galbūt geriau.”
😀