Ekspertus džiugina šalyje kaip ant mielių augantis eksportas ir importas. Lietuva per septynis šių metų mėnesius išvežė 24,5 mlrd. litų vertės prekių, o įsivežė už 34,4 mlrd. litų – atitinkamai 9,6 ir 17 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai.
Statistikos departamento duomenimis, vien liepos mėnesį, palyginti su birželiu, eksportas padidėjo 3,3 proc., importas – 2,1 proc., o palyginti su 2006 metų liepa – atitinkamai 24,2 ir 25,1 procento.
Lietuvos užsienio prekybos deficitas per šį laikotarpį siekė 9,9 mlrd. litų ir buvo 40,4 proc. didesnis nei tuo pačiu 2006 metų laikotarpiu. Tai pranešė Statistikos departamentas, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis.
Eksporto šuoliui įtakos turėjo plastikų ir jų dirbinių, transporto priemonių, mašinų ir mechaninių įrenginių, trąšų išvežimas. Importo didėjimą lėmė transporto priemonių, organinės chemijos produktų, geležies ir plieno įvežimas.
Rodikliai turėtų gerėti
Kaip LŽ teigia DnB NORD banko vyriausiasis analitikas Vadimas Titarenka, eksporto rodikliai tik gerės. O išaugusius importo rodiklius, jo teigimu, lemia naujų technologijų įsivežimas.
„Eksporto tempai spartėja, ir tai džiugina. Pirmojo pusmečio menką rezultatą lėmė prasti „Mažeikių naftos” rodikliai. Bet antrajam pusmečiui prasti praėjusių metų rezultatai neturės įtakos. „Mažeikių naftos” praėjusių metų pirmasis pusmetis buvo labai geras, antrasis – labai prastas. Palyginę praėjusių ir šių metų pirmojo pusmečio rezultatus pamatėme, kad „Mažeikių nafta” daugiausia lemia eksporto rodiklius.
Pažiūrėję į šių metų pusmečio, o ne 7 mėnesių rezultatus, matome, kad eliminavus „Mažeikių naftos” rodiklius eksportas padidėjo 29 procentais. Eksporto rodikliai turėtų gerėti, nes nebebus „Mažeikių naftos” efekto”, – komentavo jis.
Anot analitiko, šalyje didėja materialinė investicija į mašinas ir įrengimus. „Ūkis modernizuojamas, ir tai džiugina, turint mintyje, kad juntamas darbo jėgos deficitas ir brangsta energetika. Kadangi patys modernių mašinų nesigaminame, jas reikia importuoti”, – dėstė V.Titarenka.
Pašnekovas pabrėžė, kad padidėjo eksportas į Rusiją ir NVS šalis, tam įtakos turėjo šių šalių ekonomikos augimas.
„Lietuvos verslininkai grįžta į Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos rinkas. Didelę dalį eksporto į šias rinkas sudaro reeksportas, bet tai taip pat džiugina. Rusijos eksporto dalis 2005 m. sudarė 10,5 proc. viso eksporto. Dabar šis skaičius išaugo iki 14,5 procento”, – sakė jis.
V.Titarenka pabrėžia, kad reikėtų rinktis kuo įvairesnes eksporto kryptis. „Kai 1998 metais Rusiją ištiko krizė, mūsų ekonomikai tai taip pat turėjo neigiamos įtakos. Dabar auga eksportas į Europos Sąjungos (ES) šalis. Jei kurią nors šalį ištiktų krizė, verslininkai turėtų galimybę investuoti į kitą”, – aiškina jis.
Įmonės prisitaikė
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidento Rimanto Varkulevičiaus teigimu, šalies eksporto augimą lėmė geresnis marketingo ir rinkodaros išmanymas: „Eksporto augimą lėmė padidėjęs aktyvumas ieškant naujų rinkų, naujų partnerių. Lietuvos įmonės išmoko ir dalyvauti parodose, ir derėtis. Įmonės suprato, kad marketingas yra rimta veikla – norint eiti į turgų, reikia eiti į turgų. Be to, kai kurios įmonės atnaujina technologijas: medžio, chemijos, elektronikos pramonę. Dėl patikimos kokybės prisitaikom ne tik prie Europos, bet ir prie pasaulio reikalavimų”, – sakė R.Varkulevičius.
Pastaruoju metu didėja eksportas į ES. „Europos rinka gana išranki, bet Lietuva sugeba prisitaikyti tiek kainomis, tiek kokybe. Negalima sėdėti ir laukti, kol pas tave atvažiuos. Tą laikotarpį daugelis įmonių yra perėjusios”, – apibendrino pašnekovas.