Lietuvos geologai sudarys šalies seisminio pavojingumo žemėlapį ir nurodys seisminiu požiūriu pavojingiausias zonas.
Seisminiai stebėjimai aktualūs visoms Baltijos regiono šalims, akcentuota Vilniuje vykstančiame tarptautiniame seminare. Jį surengė Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos ir Ignalinos atominė elektrinė.
Šiame seminare dalyvauja Baltijos regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos ir Danijos, taip pat Jungtinės Karalystės, Baltarusijos ir Rusijos seismologijos specialistai. Jų pranešimai ir diskusijos skirti susipažinti su seisminių stebėjimų būkle bei perspektyvomis šiose šalyse, pasidalyti praktine patirtimi, aptarti, kaip toliau bus bendradarbiaujama.
Seisminiai reiškiniai, pasak LGT direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno, – ne vienos valstybės rūpestis, jie jaučiami visame regione, todėl juos stebėti bei vertinti reikia platesnėje teritorijoje, bendradarbiaujant su kaimyninių šalių bei tarptautiniais seisminių stebėjimų tinklais.
Žemės drebėjimai kyla suaktyvėjus žemės plutos tektoniniams lūžiams. Nors šiuo požiūriu Lietuva yra palyginti saugi, tačiau, turimais duomenimis, Baltijos regione ir gretimoje Baltarusijos teritorijoje nuo 1616 m. būta apie 40 žemės drebėjimų. Jų intensyvumas epicentruose siekė 5-7 balus.
Mūsų šalyje seisminiai stebėjimai buvo pradėti 1970 m., kai Vilniuje, Fizikos institute, buvo įrengta seisminė stotis. 1999 metais jos veikla nutraukta, o Ignalinos AE apylinkėse įrengtos keturios seisminės stotys.
Tačiau norint sukaupti pakankamai duomenų apie Lietuvos seismines sąlygas būtinas tikslinis nuolatinis seisminių stebėjimų tinklas. 2004 metų rugsėjį kaimyninėje Kaliningrado srityje įvykę žemės drebėjimai parodė, kad ir mūsų šalyje, kur žemės gelmių sandara labai panaši, gali vykti tokie drebėjimai, dėl kurių apgadinami pastatai.
Įkurti nepertraukiamai veikiantį seisminių stočių tinklą numato praėjusį rugsėjį Vyriausybės patvirtinta Lietuvos seisminių sąlygų įvertinimo 2007-2010 m. programa. Ji įpareigoja užtikrinti nuolatinius seisminio aktyvumo stebėjimus. Jie leis nustatyti padidinto seisminio pavojingumo tektonines struktūras bei zonas, jų seisminį potencialą ir aktyvumą.