Kai norisi baltų dantų, bet nėra noro ar pinigų specialioms procedūroms, dairomės į pastas su užrašu „whitening” ir manome, kad nuolat jas naudodami švytėsime akinama šypsena.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto lektorė, medicinos mokslų daktarė Rūta Bendinskaitė teigia, kad balinamojo efekto paslaptis slypi kitur.
Pirmiausia gydytoja atkreipia dėmesį, kad balinamajam poveikiui nusakyti anglakalbiai vartoja du žodžius „bleatching” ir „whitening”. Pirmasis reiškia profesionalų balinimą specialiomis cheminėmis medžiagomis, kai dantys tampa šviesesni, nei davė gamta. Tebevyksta diskusijos, ar ši procedūra nekenkia. Tačiau peržvelgusi mokslines duomenų bazes R.Bendinskaitė teigia neaptikusi jokių šių nuogąstavimų patvirtinimų. Tačiau tik tuo atveju, jei tiksliai laikomasi instrukcijų, procedūra atliekama ne per dažnai, nenaudojamos per stiprios koncentracijos medžiagos ir jos nelaikomos per ilgai.
„Tam tikrų pradinių, per mikroskopą matomų emalio pokyčių gali atsirasti, bet ir masažuojant sergančią vietą iš pradžių skauda labiau, o vėliau viskas susitvarko. Taip ir čia: laikui bėgant pakitimai išsilygina”, – sako R.Bendinskaitė.
Sugrąžina įgimtą spalvą
Profesionalus balinimas specialisto kabinete įkandamas ne kiekvienam. Ne visada jo ir reikia. Tad dažnas nusprendžia išbandyti pastas su užrašu „whitening”. Anot R.Bendinskaitės, jų efektas negali atstoti profesionaliai atliekamų procedūrų. Šios pastos iš tiesų nebalina – jos nuvalo nuo dantų paviršiaus susikaupusias apnašas, pigmentus. Daugiausia, ko galime iš jų tikėtis – kad pavyks susigrąžinti įgimtą dantų spalvą, kurią, beje, nulemia ne skaidrus paviršinis emalis, o viduje esantis didžiąją danties masės dalį sudarantis dentinas.
Šveičiamosios pastos
Daugumos prekybos centruose parduodamų pastų su užrašu „whitening” efektas pasiekiamas mechaniškai trinant danties paviršių. Tai lemia šių pastų sudėtyje esantys abrazyvai. Jų būna kiekvienoje pastoje, tačiau skirtingo stiprumo. Amerikos odontologų asociacija tai rekomenduoja nurodyti ant pastų pakuočių. Abrazyvai negali viršyti tam tikro lygio, antraip gali pažeisti dantų emalį. Lietuvoje šio matmens ant pakuočių paprastai nerašo.
Kaip abrazyvinė medžiaga pastoms dažniausiai naudojama soda. Tačiau galima aptikti ir kitokios kilmės komponentų. Viena efektyviausių šios rūšies pastų, parduodamų Lietuvoje, sudėtyje turi koralų miltelių. Instrukcijoje nurodyta, kad ją galima naudoti tik tam tikrą laiką ir ne kasdien. Tačiau net tokia pasta vargiai galėtų pašalinti stipriai į emalį įsigėrusias dėmes.
Jei pasiseka gerai nušveisti dantis abrazyvine pasta, vėliau natūralią jų spalvą galima palaikyti naudojant įprastas dantų priežiūros priemones. Tik reikėtų jas kaitalioti, nes burnoje esantys mikroorganizmai pripranta prie juos veikiančių medžiagų ir vėl pradeda auginti ant dantų plėvelę, į kurią įsigeria nepageidaujamos apnašos.
Fermentai, žolelės, homeopatija
Kai kurių pastų balinamąjį efektą nulemia jose esantys fermentai, naikinantys dantų paviršiuje susidariusios plėvelės struktūrą. Yra pastų su tam tikromis žolelėmis. Tai geriau nei cheminės kilmės komponentai, nes gamtinės medžiagos neardo emalio. Žinoma, kad kai kurios žolelės labai gerai gydo dantenų ligas – kraujavimą, uždegimą, įveikia mikrobus. Kuris būtent augalas turi ir balinamojo poveikio, ant šių pastų, deja, nenurodoma.
Vaistinėje galima įsigyti ir homeopatinių pastų. „Tačiau balinamąją pastą paprastai perkame patamsėjusiam dančiui nuvalyti. Tokiu atveju mums svarbiausia ne gydymo metodas, koks yra homeopatija, o paviršiuje susikaupusio pigmento pašalinimas”, – paaiškino R.Bendinskaitė.
Svarbiausia – tinkamai valyti
Gydytoja pabrėžė, kad pastos su užrašu „whitening” nedaro stebuklų. Net esama tam tikrų priežasčių jų nepirkti. Kaip minėta, jose yra abrazyvų. Dantys laikui bėgant ir taip nusitrina, tad kam šitai greitinti? Be to, naudojant balinamąsias pastas gali padidėti dantų jautrumas – taip į pastose esančias medžiagas gali reaguoti prastai emaliu padengti dantys.
„Jų spalva geriausiai atnaujinama ne kokia nors balinamąja pasta, o tinkamai ir nuosekliai valant”, – pabrėžė gydytoja. Dantų nereikėtų įnirtingai brūžyti, bet valyti juos atidžiai, apeinant visus užkaborius, naudojant tinkamą šepetuką, neužmirštant tarpdančių siūlo. Svarbus ir poveikio laikas. Deja, dažnas mūsų kasdien valymo procedūrai sugaišta ne daugiau kaip 15 sekundžių, o rekomenduojamas laikas – po 2 minutes ryte ir vakare.
Praverčia putų efektas
Dantis nušveisti iki baltumo galima ir be jokios pastos, tik šepetėliu ir vandeniu. Tačiau tuomet burnoje nejausime gaivumo. Be to, pasta padeda greičiau pašalinti apnašas, neleidžia joms kauptis.
R.Bendinskaitė nepeikė ir pigios rusiškos produkcijos, nes šios paprastos pastos neblogai veikia dantenų kraujavimą, mikrobus. Tiesa, jos mažiau putoja. Putojimą sukelia daugelyje vakarietiškų pastų esantis natrio laurilsulfatas. Šis efektas padeda geriau išvalyti dantis, juolab kad statistinis pilietis tam skiria per mažai laiko. Valant tiek, kiek reikia, putojimas papildomos naudos neduoda, tačiau sukuria gaivos pojūtį. Dėl pastų sudėtyje esančio natrio laurilsulfato kartais gali būti juntamas burnos išsausėjimas – tuomet vertėtų paieškoti kitos priemonės.
Klauskite odontologo
„Rinkdamasi dantų pastą pirmiausia kreipčiau dėmesį į bendrą burnos sveikatą, tik vėliau – į dantų spalvą. Svarbiausia yra sužinoti, kokia liga gresia: dantų gedimas, kraujavimas ir panašiai, ar reikės specializuotos dantų pastos”, – sakė R.Bendinskaitė.
Dėl tinkamiausio pasirinkimo turėtų patarti odontologas. Šios konsultacijos ne visada noriai dalijamos, nes dantų gydytojui – ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje – mokama už atliktą konkretų darbą. Nepaisant to, pasiteirauti patarimo vis tiek verta.
Jei specializuota dantų pasta nebūtina, galima įsigyti kompleksinę burnos priežiūros priemonę. Jos sudedamosios dalys padeda įveikti daugelį bėdų, o kartu balina danties paviršių. Patartina turėti kelių rūšių pastos ir rytais valytis vienokia, vakarais – kitokia.
Kokią stebuklingą priemonę naudoja pati odontologė? Pasirodo, tą, kurią nuperka jos artimieji. „Nieko ypatingo, standartinė pasta iš prekybos centro”, – patikino R.Bendinskaitė.
Padės higienistas
Gydytoja neslėpė, jog turintieji sovietinio laikotarpio palikimą – plombuotus priekinius dantis, įprastu valymu ypatingo efekto nepasieks.
Jei dantų spalva dėl įvairių poveikių – maisto, kavos, arbatos, rūkymo, vaistų, seilių struktūros ir kt. – yra taip sugadinta, kad jos nepavyksta atnaujinti valant dantų pasta, vertėtų kreiptis į gydytoją higienistą. Jis gali pasiūlyti vienkartinę procedūrą, kai apnašos bei pigmentai nutrinami specialiu aparatūroje įmontuotu šepetėliu, papildomai veikiant daugiau abrazyvų turinčia medžiaga. Gali būti naudojama ir stipri vandens, purškiamo kartu su oru bei abrazyvine medžiaga, srovė. Ši procedūra yra tarpinė tarp valymo dantų pastomis ir profesionalaus balinimo. Po jos danties spalva netampa balta, bet pašviesėja.