Paroda „Praeitis atverta ateičiai. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje” baigia savo kelionę po Lenkijos miestus. Ekspozicija sulaukė didelio susidomėjimo: ji intrigavo, žavėjo ir… nuvylė miestų, kur parodos nebus, muziejų vadovus.
Praėjusią savaitę Krokuvos archeologijos muziejuje atidaryta paroda „Praeitis atverta ateičiai. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje”, kurią parengė Lietuvos dailės muziejaus ir Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys” darbuotojai. Simboliška, jog Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmams skirta ekspozicija, prieš metus pristatyta Lenkijos karalių rezidenciniame Varšuvos mieste, baigia savo kelionę po kaimyninę šalį karališkojoje Krokuvoje. Čia ji bus eksponuojama iki lapkričio 4-osios.
Penkiuose miestuose
Parodą inicijavo buvęs Lietuvos ambasados Lenkijoje darbuotojas Evaldas Stankevičius. Jis pakvietė vilniečius dalyvauti programoje „Lietuvos dienos Lenkijoje 2006”, joje pristatant ekspoziciją apie Valdovų rūmus Varšuvoje. Tačiau praėjusių metų lapkritį Varšuvos valstybiniame archeologijos muziejuje atidaryta paroda sulaukė tokio didžiulio specialistų dėmesio, kad vienkartinis projektas netikėtai tapo svarbiausia Lietuvos paroda, visus metus keliavusia po užsienį.
Apie mūsų Valdovų rūmų istoriją, archeologinius tyrimus ir rezidencijos atkūrimą pasakojanti medžiaga po Varšuvos buvo parodyta Vroclavo miesto muziejaus Archeologijos muziejuje, Ščecino nacionaliniame muziejuje bei Biskupino archeologijos muziejuje. Paroda sulaukė didžiulio dėmesio ir palankių vertinimų, ją eksponuoti norėjo ir Balstogės, Lodzės, Poznanės, Liublino, Jelenia Gūros ir kitų miestų muziejai. Tačiau nutarta ekspozicijos kelionę po Lenkiją baigti Krokuvoje.
Neatsitiktinai pasirinktas šis miestas. Mat dar prieš parodą Varšuvoje lietuvių ekspozicija susidomėjo Krokuvos archeologijos muziejaus direktorius dr. Jacekas Rydzewskis, net specialiai vyko į sostinę jos pažiūrėti. Tuomet prieš metus ir susitarė su vilniečiais dėl parodos savo mieste.
Simbolinis parodos pabaigos akcentas. Anot Krokuvos karališkosios pilies ant Vavelio kalvos direktoriaus prof. Jano Ostrowskio, Lietuvos valdovų rūmai Vilniuje ir Krokuvos karališkoji pilis, tarsi broliai dvyniai, statyti tų pačių žmonių – bendrų Lietuvos ir Lenkijos valdovų, dažnai ir tų pačių menininkų, nuolat keliavusių tarp Krokuvos ir Vilniaus.
Žiūrovų gausa
Parodos kuratoriai – Lietuvos dailės muziejaus filialo „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų” vadovas dr. Vydas Dolinskas ir Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys” archeologė, Dailės muziejaus fondų saugotoja tyrėja, Vilniaus universiteto doktorantė Ėrika Striškienė. Anot kuratorių, paroda sumanyta siekiant Lenkijos kultūrinę visuomenę supažindinti su vienu reikšmingiausių Lietuvos tūkstantmečio programos projektų – Lietuvos valdovų rūmų tyrinėjimais ir jų atkūrimu.
Parodą sudaro dvi dalys: 125 autentiški radiniai, reprezentuojantys visus rūmų ir jų teritorijos raidos etapus bei didaktinė ekspozicijos dalis, kuri tekstais, fotografijomis, brėžiniais, dailės kūrinių reprodukcijomis pristato rūmų istoriją. Pasak parodos rengėjų, panaudota lituanistinė ikonografinė medžiaga iš dvidešimties Lietuvos ir užsienio šalių kultūros institucijų. Išleistas gausiai iliustruotas vadovas bei informacinis lankstinukas lenkų kalba. Išskirtinio lankytojų susidomėjimo nuolat sulaukia naujas Vilniaus pilių maketas.
Tačiau labiausiai vilniečius stebina žiūrovų gausa. „Labai gali būti, kad mūsų parodą pamatys daugiau kaip 200 tūkst. žiūrovų, – LŽ kalbėjo V.Dolinskas. – Nedaug parodų galėtų pasigirti tokiu dideliu susidomėjimu. Ypač nustebino Biskupinas, kur apsilankė apie 166 tūkst. lankytojų”. Tarp apsilankiusiųjų – ir garsusis profesorius, jau garbaus amžiaus Jerzis Lileyko, dalyvavęs atkuriant karališkuosius rūmus Varšuvoje ir Krokuvoje, ir… penkių mėnesių Aleksandras Paulas. Jis, pasirodęs per parodos atidarymą Krokuvoje, smalsiai dairėsi nuo tėčio, bendraujančio su lietuviais lietuviškai, rankų. Ar galėjo būti kitaip? Juk amerikietis Andrew Paulas, Amsterdamo (Nyderlandai) universiteto studentas, ne tik atliko dvejų metų muziejininkystės praktiką Lietuvos dailės muziejuje, bet ir talkino rengiant Valdovų rūmų ekspoziciją.
Naujos pažintys, atradimai
Archeologijos muziejaus direktorius J.Rydzewskis ne tik džiaugėsi paroda, bet ir pabrėžė, jog ji svarbi bei ypatinga kaip apskritai pirmoji lietuvių ekspozicija per solidžią, beveik 260 metų muziejaus veiklą. Menotyrininkas, Krokuvos karališkosios pilies ginklų rinkinio vedėjas dr. Krzysztofas Czyzewskis ypač domėjosi autentiškais radiniais, stebėjosi, jog kai kurių net per viešnagę Vilniuje nebuvo matęs. Atvykusių į parodos atidarymą lietuvių būrys, tarp jų ne tik ekspozicijos rengėjai ir kuratoriai, bet ir Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys” direktorius Eduardas Kauklys, Vilniaus pilių direkcijos direktorius Saulius Andrašūnas, Lietuvos Respublikos kultūros atašė Jurgis Giedrys vos spėjo atsakinėti į įvairiausius klausimus.
„Lenkams labai patiko, kad tai koncentruota ekspozicija, kurioje yra daug įvairios autentikos: XIV-XVII amžiaus ar net XIII amžiaus unikalių radinių, – LŽ pasakojo Ė.Striškienė. – Nors Krokuvos karališkoji pilis ir Vilniaus valdovų rūmai statyti tuo pačiu metu ir net tų pačių meistrų, yra daug skirtumų. Pavyzdžiui, gotikinių grindų plytelių, koklių, kitų interjero detalių Vilniuje randame daugiau, nes per kasinėjimus atidengiame daugiau ir gilesnių archeologinių sluoksnių nei Krokuvoje, kur rūmai statyti ant uolos. Tą patį galima pasakyti ir apie Renesanso, baroko interjero daiktus. Tačiau lenkų daiktai geriau atrodo. Nors jie taip pat išlikę nuo XVI, XVII, net XV amžių, jie ne iš žemės, kaip pas mus, iškasti, o buvo žmonių saugoti, vėliau perduoti į muziejų.”
Ė.Striškienė kartu su penkiais kolegomis kas kelis mėnesius vyko į Lenkiją, kur dalyvavo parengiant ir surenkant ekspoziciją visuose parodos aplankytuose miestuose. Mokslininkė pasakojo, kad nors tai ir buvo gana varginantis darbas, tačiau viską atperka pažintys su kolegomis, jų geranoriška pagalba aiškinantis vieną ar kitą specifinį dalyką. Be to, mūsų žmonės iš kelionių parsivežė daug specialybės literatūros ir net pramoko lenkų kalbos.
Misija įvykdyta
„Kai rengiant parodą pirmą kartą ėmėme dėlioti medžiagą, atskleisdami rūmų raidą tam tikrais etapais, netikėtai suvokėme, jog tai labai panašu į repeticiją – tarsi jau rengtume Valdovų rūmų ekspoziciją, – LŽ pasakojo V.Dolinskas. – Labai aiškiai pamatėme, kokios trūksta ikonografijos, kokių kyla problemų.” Pašnekovas džiaugėsi, jog būtent paroda ne tik paskatino parengti lankstinuką apie Valdovų rūmus lenkų kalba, bet ir toliau leisti tokią informaciją net septyniomis kalbomis.
Tad gal vertėjo ir toliau keliauti su šia ekspozicija ne tik po Lenkiją, bet parodyti ją ir kitose valstybėse?
„Pratęsti nėra labai lengva, nes jau baigiasi leidimas užsienyje eksponuoti unikalius radinius. Be to, neturime nei laiko, nei finansinių galimybių toliau ją rodyti, – kalbėjo V.Dolinskas. – Manau, atlikome savo misiją, padarėme visai nemenką reklamą Lietuvai valstybėje, kurioje apie 40 mln. gyventojų.”
„Manau, kad ši keliaujanti paroda atlieka labai svarbią misiją, nes ji ne tik supažindina su Valdovų rūmais Vilniuje, bet apskritai atskleidžia Lietuvos ir Lenkijos valstybių istoriją, – pakiliai nusiteikęs LŽ kalbėjo R.Budrys. – Daugeliui lenkų įdomūs kultūriniai ir istoriniai ryšiai, sieję Lietuvos didžiuosius kunigaikščius ir Lenkijos karalius. Kai kurie žiūrovai sužinojo daug naujo, nustebo pamatę unikalius archeologinius radinius, kurių mums pavydi lenkų mokslininkai. Jie, beje, atkreipė dėmesį ir į moderniai, skoningai ir saikingai pristatytą Lietuvos istorijos panoramą.”
Laikas, žmonės, pinigai
V.Dolinskas priminė, jog dar ne tik neatstatyti Valdovų rūmai, bet ir nėra institucijos, kuri juose veiks. Tačiau tos organizacijos, kurios darbuojasi atkuriant rūmus, turi dalykinių ryšių su daugiau kaip 100 Europos istorinių rezidencijų. Užsienio kolegų atsiliepimai, patarimai ir konkrečios konsultacijos su jais, anot pašnekovo, labai naudingi mūsų specialistams. Tad ateityje parodą numatyta siųsti ir į tolimesnes šalis. Juolab kad jos jau laukia Milano (Italija) Sforcų pilyje, Drezdeno (Vokietija) Saksonijos hercogų rūmuose ir daugelyje kitų istorinių vietų.
Atrodytų, tik važiuokime, rodykime. Tačiau V.Dolinskas įsitikinęs, kad tokioms išvykoms privalu tinkamai pasirengti, todėl reikia ne tik pinigų, bet ir laiko, žmonių.
Paprašytas konkrečiau pakalbėti Lietuvoje itin mėgstama pinigų tema, pašnekovas vardijo: parodą parengti kainavo apie 180 tūkst. litų: juos skyrė Kultūros (apie 60 tūkst.) ir Užsienio reikalų (apie 120 tūkst.) ministerijos. Pinigų užteko viskam, išskyrus maketą. Jo gamybą, kaip ir buvo numatyta, finansavo Vilniaus pilių direkcija. Ekspozicijos pervežimas iš miesto į miestą (surenkant pasibaigusią, montuojant naują parodą) trukdavo savaitę, tam darbui tekdavo skirti šešis specialistus. Kainavo transportas, mokėti dienpinigiai. Pasak V.Dolinsko, visi parodos Lenkijoje vežiojimai kainavo apie 30 tūkst.litų – išlaidas dalijosi Vilniaus pilių direkcija ir Lietuvos dailės muziejaus filialas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai” iš sutaupytų lėšų, skirtų rengti Valdovų rūmų ekspozicijoms.
Neišradinėja dviračio
„Po kelionės į Krokuvą, kaip ir po kiekvienos išvykos po Europą, ne tik parsivežame patirties, bet ir įsitikiname, jog nesame visiški kietakakčiai. Šiek tiek net apsiraminome, kad, anot užsienio kolegų, jau praėjusių panašų kelią, viską darome gerai ar net geriau nei jiems pavyko rengiant panašius projektus, – LŽ kalbėjo V.Dolinskas. – Štai per šią kelionę į Krokuvą vėl susitikome su Maria Dębicka, vadovaujančia karališkosios pilies Archeologijos ir architektūros rezervatui ir parengusia naują modernią ekspoziciją „Dingęs Vavelis”, kuri keičia gal 30 metų eksponuotą nelabai informatyvų pristatymą. Beje, Feraros pilyje Italijoje nuolat rengiamos mokslinės konferencijos, skelbiama nauja medžiaga, kuria remiantis didaktinė ekspozicija tobulinama kas trejus metus. Italai mano, kad gal po 15 metų turės idealų parodos variantą.”
Pasak mūsų parodos rengėjų, 2009 metų ekspozicija Valdovų rūmuose taip pat bus pirminis parodos pristatymo variantas, kuris per pirmus penkerius metus pasipildys, bus koreguojamas ir atnaujinamas.
„Manau, kad visiems, kurie labai jaudinasi dėl Valdovų rūmų atstatymo ir jų interjerų rengimo, kurie viešai išsako savo mintis, turėtų pasidomėti tuo, kas šioje srityje jau nuveikta pasaulyje. Tuomet nereikėtų išradinėti dviračio, – kalbėjo V.Dolinskas. Ir priminė, kad smalsiems tautiečiams šiandien jau nebūtina viską metus lėkti į parodą Krokuvoje. Rugpjūčio mėnesį Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje atidaryta edukacinė paroda „Praeitis atverta ateičiai. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas”: ji keliaus po visos Lietuvos muziejus, bibliotekas, kitas kultūros paveldo vietas.