Pasaulyje plačiai žinomo Lietuvos kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus sesuo mirė netrukus, kai buvo apklausta Panevėžio policijos tyrėjos. Paskutinę gyvenimo savaitę garbaus amžiaus močiutė nemiegojo naktimis, verkė ir klausinėjo, ar dabar iš jos atims pensiją, o netrukus, neišlaikiusi įtampos, pasimirė.
Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) tyrėja I.Kaminskienė įsitikinusi, kad elgėsi ir žmoniškai, ir teisėtai.
Garsenybės įtartos klastojimu
Rugsėjo 5-ąją į „Lietuvos žinias” kreipėsi jaunas kompozitorius Tomas Kutavičius. Pasak vyriškio, tą dieną mirė jo mylima teta Felicija Poviliūnienė, Tomo tėtės žinomo kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus sesuo. Laišką-pareiškimą Tomas pavadino „Prašymu dėl Panevėžio m. VPK atliekamo ikiteisminio tyrimo kryptingo šališkumo ir tetos mirties”.
„2007 metų gegužės 23 dieną Panevėžio miesto VPK pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 300 str. 1 d – dėl oficialaus dokumento suklastojimo. Tyrimą atliko Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja I.Kaminskienė, – pradėjo laišką T.Kutavičius. – Rugpjūčio 3 dieną drauge su advokatu atvykau į apklausą. Tačiau tyrėja man paaiškino, kad būsiu apklausiamas kaip liudytojas, ir advokatui dalyvauti neleido.”
Iškraipė protokolą?
Anot T.Kutavičiaus, apklausa truko nuo 11 iki 18 valandos: „Per tą laiką buvo surašytas dviejų lapų apklausos protokolas. Išvydęs, kas parašyta dokumente, apstulbau: protokolas buvo surašytas visai ne taip, kaip pasakojau. Nors su tokiu dokumento turiniu kategoriškai nesutikau, buvo reikalaujama jį pasirašyti kaip teisingą. Tik tada, kai tyrėjai pasakiau, jog pasirašydamas protokolą esu priverstas nurodyti, kad jo turinys visiškai neatitinka mano pasakojimo bei faktinių aplinkybių, tyrėja teikėsi pataisyti protokolo turinį… Be to, apklausos metu man nuolat buvo grasinama, kad netrukus galiu tapti įtariamuoju, nors dokumento (pakvitavimo, kurį surašė mano teta Vanda Kutavičiūtė ir pasirašė jos sesuo Felicija Poviliūnienė), dėl kurio galimo klastojimo vyksta tyrimas, nei rašiau, nei pasirašiau, o jame, kaip man žinoma, nurodyti faktai yra teisingi.”
Pasak T.Kutavičiaus, tyrėją ypač domino aplinkybės, nesusijusios su minėtu dokumentu. „Noriu atkreipti redakcijos dėmesį į tai, kad šiuo metu vyksta kelių tarpusavyje susijusių civilinių bylų nagrinėjimas, sprendžiami nuosavybės teisių į žemės sklypus klausimai, – rašė T.Kutavičius. – Nagrinėjant vieną šių bylų apeliacinėje instancijoje viena iš šalių man pagrasino susidoroti: neva būsiu įkalintas nuo penkerių iki dešimties metų, ir tą padaryti padės jų pažintys. Tai girdėjo visi teismo salėje buvę asmenys. Tik po apklausos policijoje supratau, kad grasinimai greičiausiai jau pildosi…”
„Revizavo” teismų sprendimus?
Skaitytojui atskleisime, kad Kutavičių giminė žemės bylas laimėjo tiek pirmosios, tiek antrosios instancijos teismuose.
T.Kutavičiaus apklausa vyko tada, kai jo šeima jau buvo sulaukusi palankaus Panevėžio apygardos teismo sprendimo. Jaunąjį kompozitorių ir jo artimuosius labai nustebino policijos tyrėjos užduodami klausimai.
„Mano apklausa vyko kaip tiesioginė civilinėje byloje duotų parodymų ir teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių revizija, – laiške redakcijai dėstė T.Kutavičius. – Gal buvo siekiama padėti grasinusiai šaliai – surasti bent menkiausią pagrindą kasaciniam skundui rašyti? Negana to, iš manęs žodžiu, o vėliau ir raštu pareikalauta atiduoti pakvitavimo originalą, nors šis dokumentas buvo reikalingas per vykstančius teismo procesus.”
Gal kompozitorius klysta, gal ikiteisminis tyrimas vyko teisėtai? To klausėme T.Kutavičiaus ir jo šeimos interesams atstovaujančio advokatų profesinės bendrijos A.Marcinkevičius, A.Kočegarovas ir partneriai „Balticus advocatus” advokato Arūno Marcinkevičiaus. Jis „Lietuvos žinioms” teigė: „Drįstu išsakyti savo pastebėjimą, kad nei policijai, nei prokuratūrai nėra suteikta teisė revizuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių; arba man nėra žinoma, koks įstatymas leistų tai daryti.”
Tetos mirtis
Per minėtą ikiteisminį tyrimą paeiliui buvo apklausti keli kompozitorių Kutavičių garbaus amžiaus giminaičiai. Problemos prasidėjo, kai reikėjo apklausti 87-erių Feliciją Poviliūnienę. Du insultus patyrusi pirmos grupės invalidė, katarakta ir glaukoma serganti Felicija iš ligoninės į namus grįžo baigiantis vasarai. „Tik neapklausinėkite jos, nelieskite!” – maldavo visa giminė. Apie ligonės būklę tyrėja buvo informuota, – rašė jaunasis kompozitorius. – Išvydusi pareigūnę teta jaudinosi ir verkė, prašė neatimti jos pensijos. Iš susijaudinimo teta kartais nesuvokdavo, ko iš jos norima. Kai jai parodė raštelį – pakvitavimą, dėl kurio tariamo suklastojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Felicija aiškiai atsakė, kad parašas yra jos ir kad ji su raštelio turiniu visiškai sutinka.”
Jei tikėsime T.Kutavičiumi, apklausoje dalyvavę giminės pasakojo, jog senutės niekas tinkamai nesupažindino su apklausos protokolu. „Po apklausos tetos sveikatos būklė pablogėjo. Ji verkė, nemiegojo ištisomis naktimis ir kažkodėl buvo įsitikinusi, kad iš jos atims pensiją. Po savaitės Felicija tiesiog susmuko ant grindų. Panevėžio apskrities ligoninės neurologijos skyriuje jai diagnoziuotas galvos smegenų insultas. Kiek man žinoma, Baudžiamojo proceso kodeksas nurodo, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba tinkamai suvokti bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus. Tyrėja, žinodama apie mano tetos Felicijos Poviliūnienės anksčiau patirtą insultą, kurio pasekmės nenuspėjamos, ją apklausinėjo.”
T.Kutavičius rugpjūtį skundėsi Panevėžio miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui, nurodė, jo manymu, neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo aplinkybes.
„2007 08 09 nutarimu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Gražvydas Kazlauskas atmetė mano skundą. Skundui patikrinti prokurorui pakako vienos dienos, – stebėjosi kompozitorius. – Po apklausos mano teta Felicija Poviliūnienė patyrė dar vieną insultą ir rugsėjo 5 dieną mirė.”
Spaudimas?
T.Kutavičius įsitikinęs, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo, neįvardijus galimai tą veiksmą padariusių asmenų, yra tiesioginis spaudimas jam ir „kitiems šioje civilinėje byloje dėl žemės dalyvaujantiems asmenims”.
Rugpjūčio 22-ąją kompozitorius dar kartą kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės ir į Panevėžio apygardos vyriausiuosius prokurorus, kad šie sustabdytų, jo manymu, neteisėtus Panevėžio m. VPK pareigūnų veiksmus, nutrauktų Konstitucijai prieštaraujantį, savavališką įsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimą bauginant senyvo amžiaus žmones ir taip apsaugotų juos nuo galimos netikėtos mirties.
„Gerbiama Redakcija, nematydamas kitos išeities kreipiuosi į Jus. Tikiuosi, kad Jūsų dienraščio žurnalistų dėmesys ir šios istorijos išviešinimas sustabdys suinteresuotų asmenų savivalę mano giminaičių atžvilgiu”, – rašė T.Kutavičius. Nežinia, ar tik sutapimas: LŽ žurnalistė paaiškinimo į Panevėžio teisėsaugą kreipėsi praėjusią savaitę; o grįžęs iš tetos laidotuvių kompozitorius pašto dėžutėje rado laišką, kuriame pranešama, jog ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.
Ar kalta policija?
„Lietuvos žinių” korespondentė Panevėžyje Daiva Baronienė suskaičiavo skambinusi 9 pareigūnams, kol gavo teisę kalbėtis šia tema ir „prisikasė prie reikalo”. „Prisikasimas” – tai galimybė išklausyti kitą šalį, tai yra tyrėją. „Būtų gerai, kad šio interviu turinio nekeistumėt, nes jį suderinome tokį”, – pranešė išklausant „antrąją pusę” talkinusi kolegė.
Kodėl teko derinti „antrosios pusės” poziciją ir paaiškinimą, liko neaišku.
Vadina absurdu
T.Kutavičiaus kaltinimus, esą V.Penkauskas, pasitelkęs policiją, mėgina jį įbauginti, Panevėžio ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja Ingrida Kaminskienė vadina absurdu. Pareigūnė atmeta ir T.Kutavičiaus tvirtinimą, esą ši su juo bendravusi neetiškai, grasinusi iš liudytojo padaryti įtariamuoju. Dar didesnę nuoskaudą I.Kaminskienė teigia pajutusi dėl to, kad vyriškis ją apkaltino psichologiškai traumavus jo artimuosius, konkrečiai – dabar jau amžinatilsį tetą Felicija Poviliūnienę.
I.Kaminskienė patvirtino, jog liudyti T.Kutavičių ji buvo išsikvietusi tada, kai Panevėžio policija gavo skundą dėl dokumentų klastojimo ir daugybės kitų nusikaltimų. Anot jos, kaltinimai, kad šį ikiteisminį tyrimą pradėjusi policija bandė revizuoti teismo jau nustatytas faktines bylos aplinkybes, yra laužti iš piršto.
„Teismas dirba savo ruožtu, o policija, gavusi pareiškimą apie galimą nusikaltimą, negali nesiaiškinti tokio fakto. Gautas pareiškimas buvo pagrindas imtis ikiteisminio tyrimo”, – tikino I.Kaminskienė.
Jaučiasi apšmeižta
T.Kutavičiaus apklausą, kuri, kaip jis nurodo, truko septynias valandas, I.Kaminskienė teigia prisimenanti kaip išskirtinę savo netrumpoje darbo praktikoje. Per ją labai sunkiai pavykdavę nutraukti emocingai pasakojamą tyrimui visai nesvarbią šio vyriškio giminės istoriją, samprotavimus apie meną, filosofinius svarstymus ir priversti jį kalbėti iš esmės konkrečiu klausimu.
„Negana to, kiekvienas T.Kutavičiaus pasakytas, o mano kompiuteryje užrašytas sakinys buvo taisomas, nes vyriškis arba suabejodavo savo teiginiais, arba jie pasirodydavo jam nestilingi ir neskambantys. Paprastai liudytojų apklausos ilgai netrunka, bet kadangi stengiausi būti maloni ir pataikavau liudytojo įgeidžiams, paaukojau jam ir pietų pertrauką, ir gerą valandą viršvalandžių”, – aiškino I.Kaminskienė. Ji pabrėžė, jog apklausos protokolas liudija T.Kutavičiaus apklausą trukus kiek trumpiau nei keturias valandas. Kai vyriškis išalko, jam buvo suteikta galimybė pavalgyti.
Tyrėja prisiminė, kad pradėjus apklausą emocingasis T.Kutavičius ėmė tvirtinti, jog byloje dėl dokumentų klastojimo jį derėtų paversti kaltinamuoju, tačiau ji tikinusi neturinti tam pagrindo. „Jau vėliau, susipažinusi su T.Kutavičiaus skundu, kuriame jis skundžia mano veiksmus, radau parašyta, neva aš, norėdama įbauginti, grasinau bylą pakreipsianti taip, jog šis vyriškis taps įtariamuoju. Tai didžiausias šmeižtas, dėl kurio turiu teisę ir svarstau galimybę kreiptis į teismą”, – sakė I.Kaminskienė.
Pasiūlė obuolių
„Tai, kad mirė mano apklausta Felicija Poviliūnienė, išties gaila, tačiau tarp jos mirties ir to, jog atliekant ikiteisminį tyrimą man teko šią moterį apklausti, tikrai nematau jokio ryšio. Apklausti insultą patyrusios moters važiavau į jos namus, prieš tai gavusi gydytojos patikinimą, kad galiu tai daryti. Mano apklausą stebėjo visas būrys šios moters giminaičių, bendravome maloniai, o man išvykstant dar buvo pasiūlyta obuolių. Todėl manau, kad T.Kutavičius išties daug sau leidžia teigdamas, jog pabloginau jo tetos sveikatos būklę”, – įsitikinusi I.Kaminskienė.
T.Kutavičiaus apskųstos I.Kaminskienės veiklą aiškinosi ne vienas policijos tyrėjų darbą kuruojantis prokuroras. Tai, kad jau yra susipažinę su šia byla, LŽ tikino Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka, Panevėžio apylinkės vyriausiasis prokuroras Arvydas Gramba, Panevėžio apylinkės prokuratūros Nusikalstamų veikų skyriaus prokurorė Sandra Povilonienė. Pažeidimų I.Kaminskienės darbe nerasta, tačiau pats ikiteisminis tyrimas, anot S.Povilonienės, nutrauktas, nes nenustatyta, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
P.S. Kodėl Kutavičių šeimą ištiko tokia nepavydėtina akistata su teisėsauga? Atsakymas gali būti paprastas: žemė! Brangi Panevėžio priemiesčio žemė, kurią tėvas ir sūnus Kutavičiai bei jų giminės nutarė parduoti, tačiau iškilo nesutarimų su pirkėjais. Ar tik sutapimas: kai dviejų instancijų teismai bylas išsprendė Kutavičių naudai, staiga atsirado mistinis „dokumentų klastotojas” ir toks pat mistinis „suklastotas raštelis”? Šioje skaudžioje istorijoje taško dar nepadedame.