Pareigūnams vis labiau kelia nerimą neseniai Lietuvoje išpopuliarėję keturračiai motociklai. Teisės aktai nenumato jokių konkrečių nuostatų kaip ir kur jie turi būti registruojami, kokį pažymėjimą turi turėti vairuotojai. Tuo tarpu šios transporto priemonės vis dažniau sukelia avarijas, žaloja aplinką.
Vilniaus rajone sekmadienio pavakary 17.30 val. avarijoje žuvo du vyriškiai. Keturratį motociklą „Kawasaki” vairavęs 36 metų vilnietis kelio posūkyje nesuvaldė dideliu greičiu lėkusios transporto priemonės ir trenkėsi į apleistą ūkinį pastatą. Nelaimė įvyko kelio Skirlėnai – Sužionys 8-me kilometre. Vairuotojas žuvo vietoje.
Kartu važiavęs keleivis Veslavas Burkovskis atvykus medikams dar buvo gyvas. Tačiau 23 metų vaikinas užgeso pakeliui į ligoninę.
V.Burkovskis gyveno Danilavos kaime, netoli kurio ir įvyko avarija.
Registruoti ar ne
Pareigūnai teigia, kad „Kawasaki” vairuotojas neturėjo pažymėjimo, leidžiančio vairuoti šią transporto priemonę. Tačiau LŽ pasiaiškinus, koks pažymėjimas reikalingas, tiksliai atsakyti niekas negalėjo. Pasirodo, mūsų šalyje keturračiai motociklai yra kaip kokie pavainikiai. Rodos, transporto priemonė, tačiau įvardijama kaip „transporto priemonė, neskirta dalyvauti eisme”.
Iki šiol nėra aišku, kas juos registruoja. „Regitroje” užregistruojama tik menka jų dalis. Pagal ES direktyvas mažiau negu 15 kilovatų galingumo transporto priemonė nepriskiriama prie kelių eismo priemonių. „Nepriskirtuosius” turi teisę registruoti tik Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) per savivaldybes.
Tačiau, pasak ŽŪM Infrastruktūros skyriaus viršininko Jono Petrašiūno, tokiais atvejais vairuotojų pažymėjimai netikrinami. Užregistruojama tik pati transporto priemonė. Viršininko žiniomis, jokie kursai keturračių vairuotojams nėra organizuojami. Nelabai aišku, kas juos gali vairuoti, kas ne. Tai esąs policijos reikalas. „Juk būtų keista ir nelogiška, jei mes mokytume juos pagal traktorininkų programą ar išduotume pažymėjimus traktoriui vairuoti,” – sakė J.Petrašiūnas.
Tad motociklų savininkai elgiasi kaip išmano. Vieni registruoja savo „arkliukus”, kiti ne. Vieni vairuoja turėdami vairuotojo pažymėjimus, kiti – be jų. Dauguma įsitikinę, kad su keturračiu motociklu apskritai leistina važiuoti kur panorėjus ir kada panorėjus.
Žemės ūkio ministro 2006 m. pasirašytos „Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų reguliavimo taisyklėse” numato, kad keturračių vairuotojai turi būti įgiję SM (savaeigės ne žemės ūkio mašinos) vairavimo kategoriją. Tuo tarpu Eismo priežiūros tarnybos rašte tvirtinama, kad „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas” įpareigoja turėti B arba B1 vairavimo kategoriją.
Naujovių neįneša iš naujas eismo įstatymas. Jo projektą svarstant, pasak L.Suslavičiaus, darbo grupės dalyviai net užkimo bediskutuodami, tačiau tai pr nepajėgė nuspręsti, kaip gi išspręsti keturračių problemą. Tad motociklai taip ir liko tiesiogiai į projektą neįrašyti.
Važinėja kaip išmano
Tad keturratininkai daro ką nori. Nors salonuose, kur galima tokias transporto priemones įsigyti, kabo užrašai įspėjantys, kad važinėti galima tik tam tikslui pritaikytose ir įrengtose vietose, niekas to nepaiso. Keturratininkai ne tik kelia grėsmę bendro naudojimo keliuose. Jie važinėja po miškus, saugomas teritorijas. Automobiliams čia važinėti uždrausta, o keturratininkams – formaliai ne.
Interneto svetainėse pilna pasiūlymų surengti pasivažinėjimą išnuomotais keturračiais po gražiausias Lietuvos vietas, nacionalinius parkus, draustinius. Tokie entuziastai niokoja miško paklotę, pievas, kuriose galbūt yra retų augalų augimvietės, gasdina gyvūnus.
„Jei tokias pramogas siūlantys klubai neturi savo teritorijos, kur būtų galima važinėtis, juos reikia bausti. Čia ne tik policijos reikalas, turi įsikišti ir mokesčių inspekcija, aplinkos apsauga, kitos institucijos. Juk tai nelegalu,” – piktinosi „Regitros” direkcijos organizacinio skyriaus vyriausiasis specialistas Liucijus Suslavičius.
Padarykime geriau
Keturračiai motociklai, sniegaeigiai kelia galvos skausmą visoje Europoje. Iki šiol nėra suderintų teisės aktų, kurie bent kiek pažabotų pramogas mėgstančius vairuotojus.
„Bendro naudojimo keliais keturračiai negali važinėtis, – LŽ sakė pats daug metų kelių policijoje dirbęs L.Suslavičius. – Tai fermerio transportas. Jis tik po savo pievas ir laukus gali važinėtis, o ne lįsti į bendro naudojimo kelią. Keturratis motociklas nėra skirtas iš savo vienkiemio vykti apsipirkti.”
Pasak L.Suslavičiaus, Lietuvoje trūksta pareigos jausmo. Vokietijoje ne tik policininkas, bet ir bet kuris gyventojas, pamatęs keliu važiuojantį keturratį, iš karto pultų skambinti pareigūnams. Mūsuose žiūrima pro pirštus.
„Nebūtinai juos iš karto bausti. Policija turi visokių poveikio priemonių, – LŽ sakė L.Suslavičius. – Sugautas draudžiamoje vietoje – stumkis motociklą iki namų. Pareigūnai palydės. Kai nusistums kokia 20 kilometrų – pradės galvoti.”
LŽ kalbinti pašnekovai sutaria, kad seniai metas sudaryti darbo grupę, į kurią įeitų suinteresuotų institucijų darbuotojai ir spręsti šį klausimą. L.Suslavičius įsitikinęs, kad kol Europoje dar sprendžiama ką daryti, mes galime savo šalyje juos aplenkti. „Mums neuždrausta daryti geriau negu Europoje,” – tvirtina jis.