Klaipėdą ir Kazachstaną sieja tradiciniai verslo ryšiai, jie nuolat buvo plėtojami vežant Kazachstane pagamintą produkciją į kitas pasaulio šalis. Klaipėdos uoste kasmet perkraunama apie 800 tūkst. – 1 mln. tonų krovinių iš Kazachstano, tarp kurių – nafta, grūdai, anglis, cukrus, metalai. Be abejo, dėl pokyčių rinkose situacija yra linkusi keistis. Kazachstano rinka turėtų susidomėti ir maisto produktų gamintojai: šalis didžiąją maisto produktų dalį įsiveža.
Antrasis partneris po Baltarusijos
Klaipėdos uostui praradus didžiąją dalį Rusijos krovinių, bendradarbiavimas su Kazachstanu tapo itin svarbus: ši šalis tapo antruoju partneriu po Baltarusijos. Viena iš galimybių skverbtis į Kazachstano paslaugų rinką – dalyvauti tarptautinėse transporto ir logistikos parodose, kurios rengiamos Astanoje ir Almatoje.
Šiemet rugsėjo 21 – 23 d. Astanoje vyksiančioje tarptautinėje parodoje dalyvaus septynių Lietuvos bendrovių, tarp kurių – AB „Lietuvos geležinkeliai”, AB „Klaipėdos nafta”, AB „Klasco”, UAB „Limarko”, „Arijus”, „Vakarų krova”, atstovai.
Lietuvos bendrovių galimybėms parodoje pristatyti ir dalyvavimo kaštams iš dalies padengti gauta Ūkio ministerijos subsidija. Jai gauti paraišką parengė ir pasirengimo darbus koordinuoja Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, bendradarbiaudami su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Lietuvos eksportuotojai vėluoja
Remiantis Kazachstano statistikos agentūros duomenimis, 2004 m. šios šalies ekonomikos augimas sudarė 9,4 proc., arba 42,63 mlrd. JAV dolerių. Kazachstano ekonomikos augimas pastebimas šeštus metus iš eilės, tačiau infliacijos lygis – iki 8,4 proc. Ekonomikos augimą lemia naftos ir dujų eksporto apimčių didėjimas bei didelės pasaulinės naftos kainos.
Pagal Lietuvos Respublikos ambasados Kazachstane pateiktą informaciją, šios šalies rinka yra įdomi užsienio šalių verslininkams. Atsižvelgiant į nuolatinį importo apimčių didėjimą, Lietuvos gamintojams taip pat reikėtų aktyviau siūlyti šiai rinkai savo produkciją ir paslaugas. Kazachstanui tebeieškant naftos eksporto kelių, būtina išnaudoti Lietuvos transporto bendrovių potencialą ir Klaipėdos uosto galimybes.
Kazachstane, kaip ir anksčiau, neplėtojama maisto produktų gamyba, todėl šalis importuoja labai didelį kiekį maisto produktų (iki 98 proc. vien konservuotos žemės ūkio produkcijos). Tai palanki sąlyga ne tik Lietuvos maisto produktų gamintojams, bet ir vežėjams. Tarp svarbiausių Kazachstano prekybos partnerių – Rusija, Šveicarija, Italija, Kinija, Prancūzija. 2004 m. Kazachstanas eksportavo naftą ir dujas (68 proc.), juoduosius metalus (19 proc.), maisto prekes ir žaliavas (4 proc.), chemijos produkciją (3 proc.).
Lietuva pagal prekybos apimtis su Kazachstanu užėmė 48 vietą (palyginimui: Lenkija – 18, Latvija – 32, Estija – 33 vietą), tai sudarė 38,4 mln. JAV dolerių.
Vida Kažuro