Prieš pirmadienį prasidedant eilinei Seimo rudens sesijai, uostamiesčio valdžia klaipėdiečiams parlamentarams išdalijo po solidų segtuvą su Klaipėdai aktualių ir neatidėliotinai spręstinų problemų aprašu.
Į tradicinį susitikimą atėjo šeši iš dešimties uostamiestyje išrinktų parlamentarų.
Gali likti be būsto
Seimo nariai paraginti inicijuoti įstatymų, reglamentuojančių socialinio būsto suteikimo tvarką, pataisas. Pasak Socialinio būsto skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės, viena iš sąlygų socialiniam būstui gauti – pateikti pajamų ir turto deklaraciją.
Žinia, rugsėjį uostamiestyje bus baigtas statyti 90 butų namas, kuriame galės įsikurti teisę į jį turintys asmenys. „Pradėjus peržiūrinėti sąrašus, paaiškėjo, kad dalies pretendentų pajamos šiek tiek viršija nustatytą ribą, – sakė D. Netikšienė. – Žmonės būsto laukė po keliolika metų, ir staiga paaiškėja, kad jie net neturi į jį teisės.”
Į tokią padėtį kai kurios eilėje įrašytos šeimos pateko nuo liepos padidinus minimaliąją algą bei kai kurias išmokas.
Jei vadinamosios ribinės pajamos, garantuojančios teisę į socialinį būstą, būtų padidintos bent 20 proc., problemos nebeliktų, sakė D. Netikšienė.
Priminė Lypkius
Jau nežinia kurį kartą parlamentarų pagalbos prašoma ir sprendžiant buvusių Lypkių ir Švepelių kaimų gyventojų iškeldinimo reikalus.
Anot Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės – vienintelis būdas šiai problemai išspręsti – paimti žemę visuomenės poreikiams. Tai, pasak R. Gružienės, būtų 39 sklypai, priklausantys 32 savininkams.
2006 metų gruodį atlikto turto vertimo duomenimis, lypkiškių turtas įvertintas 15,6 mln. litų.
Žemės paėmimo procesas jau pradėtas, sakė R. Gružienė, tačiau problemų vis dar esama. Anot jos, ypač nepavydėtina esanti tik butą ir keletą arų žemės turinčių gyventojų padėtis. Už tokį turtą gautos kompensacijos tikrai neužteks kitam būstui įsigyti.
Šiai problemai išspręsti, pasak miesto vadovų, nepakanka žemės paėmimo valstybės poreikiams reglamentuojančio įstatymo nuostatų – būtini ir poįstatyminiai aktai.
Siūlo naujus mokesčius
Nemažai nesklandumų, pasak R. Gružienės, kyla ir teritorijų planavimo srityje. Miesto vadovai Seimo narių prašė palaikyti vadinamojo infrastruktūros mokesčio įteisinimą. Tai būtų lėšos, už kurias būtų tiesiami keliai, vandentiekio bei kanalizacijos trasos, statomi socialinės paskirties objektai.
Šiandien, sakė meras Rimantas Taraškevičius, kiekviena savivaldybė savaip sukasi iš padėties. Klaipėdoje tarp Savivaldybės ir investuotojo iki šiol buvo sudaromos vadinamosios infrastruktūros sutartys, tačiau būtų kur kas geriau, jei šie dalykai būtų deramai teisiškai reglamentuoti ir vienodais principais sprendžiami visoje šalyje.
Paliesta ir daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų tvarkymo problema. Žinia, nuo šių metų už jų priežiūrą moka nebe gyventojai, o Savivaldybė. Per tą laiką, sakė mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė, spėjome įsitikinti, kad miesto biudžetui ši našta per sunki. Išeitis – įteisinti vietinę rinkliavą.
Miesto vadovų nuomone, Klaipėdai turėtų būti suteikta teisė rinkti mokesčius ir poilsio zonoms tvarkyti. Šiandien tokią teisę turi tik kurortai. Paplūdimiai, sakė miesto vadovai, tiek Klaipėdoje, tiek Neringoje ir Palangoje vienodi, jų trauka didžiulė, tačiau pastarosios gali rinkti mokesčius, o Klaipėda turi verstis tik su biudžeto lėšomis.
Šią problemą, pasak Savivaldybės specialistų, būtų galima išspręsti Klaipėdoje įteisinus kurortines zonas.