Jūrininkai – ne geležiniai

Praėjusią savaitę į Palangą iš Meksikos parskraidintas AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ motorlaivio „Asta“ įgulos narys tebėra gydomas Jūrininkų ligoninėje, jo būklė sunki.

Nors tokie atvejai, kai, gelbstint kitame pasaulio krašte sunegalavusius Lietuvos jūrininkus, prireikia šimtus tūkstančių kainuojančių specialių lėktuvų reisų vadinami vienetiniais, kai kurios laivybos kompanijos teigia susiduriančios su vis didėjančio jūrininkų amžiaus ir silpnėjančios jų sveikatos problema.

Šiuo metu Jūrininkų ligoninės Intensyviosios terapijos skyriuje gydomas 62 metų laivo „Asta“ elektromechanikas blogai pasijuto praėjus maždaug trims mėnesiams nuo reiso pradžios, laivui dirbant Karibų jūros baseine.

Anot AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) administracijos, jį reikėjo plukdyti į krantą, kad būtų suteikta gydytojo konsultacija. Tačiau laivas tuo metu buvo prie Amerikos krantų, o Lietuvos jūrininkai neturėjo vizų. Vienintelė šalis, kur buvo galima prašyti kvalifikuotos gydytojo pagalbos, buvo Meksika, Tampiko uostas.

Dėl akmenligės priepuolio Tampike jūrininkas operuotas du kartus, bet prasidėjo komplikacijos. Nuspręsta jį gabenti į Lietuvą, kur jo laukia dar viena operacija.

Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga pakomentuoti jūrininko gydymo Meksikoje detales ir jo dabartinę būklę atsisakė. Nepatarė jis trukdyti ir paties jūrininko, nes po tokios kelionės žmogus pavargęs ir „nėra visiškai adekvatus“.

Laivuose gydytojų nėra

Šiemet vien LJL dėl sveikatos būklės iš laivų užsienyje teko grąžinti 10 žmonių. Visiems jiems – jau per 50 metų.

Su panašiomis problemomis susiduria ir kitos laivybos kompanijos.

Pasak AB DFDS LISCO Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovo Vaido Klumbio, vidutiniškai apie 10 kartų per metus LISCO jūrininkams reikia suteikti medicininę pagalbą užsienyje. Specialaus lėktuvo reiso kompanijai nėra prireikę, tačiau buvo atvejis, kai jūrininkas parskraidintas reisiniu lėktuvu. Prieš dvejus metus jam Lotynų Amerikoje sušlubavo širdis, prireikė intensyvios terapijos. V. Klumbio teigimu, DFDS LISCO laivas gali keisti kursą, jei jūrininko gyvybei gresia pavojus. Prieš kelerius metus Gibraltaro sąsiauryje dėl jūrininko širdies problemų buvo pakeistas kursas ir organizuotas neplanuotas įplaukimas į uostą.

AB „Limarko“ laivininkystės kompanijos (LLK) l.e.p. personalo direktorius Saulius Nicys tokį atvejį, kaip jūrininko parskraidinimą iš Meksikos, vadina išimtiniu. Beje, šiemet specialiu lėktuvu į Kauną buvo parskraidintas ir LLK jūrininkas, vėliau gydytas Klaipėdoje. S. Nicio teigimu, pasitaiko ir atvejų, kai jūrininkus tenka nukreipti dėl konsultacijos pas kranto gydytojus užsienio uostuose.

Laivuose gydytojų nėra, o suteikti pirminę medicininę pagalbą paprastai apmokomi kapitonų vyresnieji padėjėjai.

Pasak LJL generalinio direktoriaus Vytauto Vismanto, dar didesnė problema, jei laive suserga, pavyzdžiui, kapitonas, vyresnysis jo padėjėjas ar mechanikas. Pagal saugios laivybos reikalavimus, tokiais atvejais laivas net negali išplaukti iš uosto. Susirgusįjį reikia skubiai keisti, atskraidinti kitą, laivas gali patirti prastovą, o bendrovė – nemenkų nuostolių.

Lietuvos jūrininkai sensta

Padažnėjus susirgimų laivuose skaičiui, dėl kurių kompanijos patiria nemažų nuostolių, jos suvokė pradedančios susidurti su problema: nemažos dalies dabar dirbančių jūrininkų amžius artėja prie pensinio – 62,5 metų.

V. Vismanto manymu, medikai turėtų atkreipti į tai dėmesį ir nuodugniau tirti jūrininkų sveikatą.

Kita vertus, kai kurie jūrininkai slepia savo ligas, yra netgi tokių, kurie tiesiog nori mirti laive.

2003 metais LJL nutiko skaudus įvykis. Kompanijos laivas iš Švedijos plaukė į Tunisą. Pusiaukelėje jūrininkas pasijuto blogai. Iš Tuniso su palyda jis parskraidintas į Vilnių, operuotas, bet po dviejų savaičių mirė. Pasirodo, į reisą jis išplaukė būdamas ne itin geros sveikatos būklės, buvęs operuotas, jam buvęs išpjautas plautis. Ko gero, buvusi suklastota jo medicininė pažyma.

Kitas žmogus laive dirbo be vieno inksto, dar kitas – sirgdamas vėžiu ir t.t. Žmonos tai žino ir išleidžia vyrus į jūrą, o paskui reiškia bendrovei pretenzijas. V. Vismanto manymu, kiekvienas žmogus turėtų būti pats atsakingas už savo sveikatą.

Beje, sovietmečiu jūrininkai į pensiją būdavo išleidžiami 55 metų. Pasak V. Vismanto, užsienyje tokių senų jūrininkų nėra. Paprastai žmogus į jūrą plaukia iki 35 metų, o pensijai užsidirba jau dirbdamas kitą darbą krante.

LJL generalinio direktoriaus manymu, jūrininkų trūkumas yra pasaulinė bėda.

Draudikai imasi priemonių

Tiek LJL, tiek AB „Limarko“ laivininkystės kompanija, tiek AB DFDS LISCO draudžia ne tik laivus, bet ir jūrininkus. „Astos“ elektromechanikas buvo apdraustas Anglijos draudimo kompanijoje, kuri specialiuoju reisu jį ir parskraidino į tėvynę. Ši paslauga kainuoja apie 200 tūkst. JAV dolerių. Visas su jūrininko gydymu susijusias išlaidas iš pradžių tenka apmokėti bendrovei, paskui draudikai grąžina didžiąją dalį pinigų, tačiau laivybos kompanija vis tiek patiria nemažų nuostolių – jūrininko ligos atveju praranda mažiausiai apie 3 tūkst. JAV dolerių.

Beje, padaugėjus jūrininkų susirgimo atvejų, draudikai jau sunerimo ir imasi tam tikrų priemonių. Pavyzdžiui, tas pats „Astos“ elektromechaniką apdraudęs P&I klubas „Skuld“ Filipinuose sustiprino jūrininkų medicinos kontrolę. Klubas bendradarbiauja su dviem klinikomis Maniloje, kurios šiuo metu yra vienos geriausių: turi pažangias testavimo metodikas, modernią aparatūrą. Tuo siekiama nuodugniai ištirti įgulos narių sveikatą ir sumažinti draudiminių įvykių, susijusių su jūrininkų sveikata.

LJL taip pat bando imtis priemonių – renka žinias apie savo jūrininkų sveikatą ir perduoda medikams, kad šie atkreiptų dėmesį.

Turėtų susirūpinti ir „Sodra“

Daugelis jūrininkų dar nežino apie Europos Sąjungos draudimo korteles. Tačiau su šia kortele pagalbą galima gauti tik valstybinėse gydymo įstaigose, o neretai laivas atplaukia ten, kur tokios nėra.

Pasak LJL vadovo V. Vismanto, turint tokią statistiką, susidaro įspūdis, kad „Sodrai“ dėl valstybės biudžeto galvos neskauda, kad ji nekontroliuoja situacijos. Jo manymu, nors „Sodra“ Meksikoje susirgusiam Lietuvos jūrininkui niekuo negali padėti, be to, tokių išlaidų ji net nepajėgtų padengti, vis dėlto ir ji turėtų atkreipti dėmesį į kylančią problemą bei stengtis daryti poveikį gydytojams, sustiprinti kontrolę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.