Suaugusių žmonių žaidimas – grįžti į praeitį

Reto Lietuvos miesto šventė apsieina be riterių kovų, šaudymo iš senoviškų patrankų, senųjų amatų pristatymo. Visa tai traukia ir stebina žiūrovus.

Vien rugpjūtį šventės, kuriose bandyta nusikelti į senuosius laikus, vyko Klaipėdoje, Nidoje, Kaune ir Skuodo rajone esančioje Apuolėje.

Atkuria praeitį

Kasmet vis daugėja žmonių, kurie domisi istorija, bando rekonstruoti tam tikro laikotarpio buitį, gyvenseną, maisto gaminimo tradicijas, drabužius, ginkluotę, gydymo būdus. Jie buriasi į klubus.

Lietuvoje labiausiai domimasi keliomis epochomis: senąja baltų kultūra, viduramžių riterių laikais bei Napoleono karo laikmečiu.

Entuziastai jau buriasi į klubą, kuris rekonstruos Antrojo pasaulinio karo atributus. Ukrainoje tai daroma jau daug metų. Inscenizuojami mūšiai, atkuriamos karinės uniformos bei ginkluotė.

Rusijoje populiaru tyrinėti Petro Pirmojo laikus.

Lyg laiko mašina

Kas verčia suaugusius, skirtingus darbus dirbančius žmones žaisti karą, domėtis seniai praėjusiais laikais, aukoti tam visą savo laisvą laiką ir nemažai pinigų?

Klaipėdos karybos istorijos klubo įkūrėjas, idėjinis ir faktinis vadas Egidijus Zajecas teigė, kad Napoleono laikmečiu domėjosi nuo seno.

„Man įdomu sužinoti apie tą laiką viską iki galo ir rasti istorijos deimančiukų, kurie turėjo esminės reikšmės įvykių raidai,“ – prisipažino E.Zajecas.

Vilniaus universitete istoriją studijuojantis Ignas Babušis yra baltų kultūros pasekėjas, gyvosios istorijos klubo „Kovarnis“ narys.

„Tai lyg laiko mašina. Apsivilkęs kario drabužiais tampu baltų kovotoju. Man buvimas klubo nariu nėra vien laisvalaikis, tai jau tampa gyvenimo būdu“, – tikino I.Babušis.

Kraujo nesibaimina

„Kodėl suaugę vyrai ir moterys, apsirengę napoleonmečio karinėmis uniformomis, apsikarstę to meto amunicija, sudulkėję ir permirkę prakaitu žygiuoja dešimtis kilometrų, atkartodami kelių šimtų metų senumo kariuomenių žygius? Kodėl jie miega drėgnose palapinėse, o kautynių metu patiria sužalojimų? Vienu žodžiu negalėčiau atsakyti, – tikino E.Zajecas. – Tai nepakartojama jausmas. Malonumas bendrauti su žmonėmis. Čia nebūsi išjuoktas ar nesuprastas. Gali valandų valandas kalbėti su skirtingų tautų žmonėmis. Aptarinėti uniformos sagas ar interpretuoti visuotinai žinomų faktų priežastis. Tai didžiausiais gyvenimo variklis.“

Palangoje įsteigęs Riterių klubą Baltijos vidurinės mokyklos psichologas Romas Liachavičius yra sakęs, kad riteriškumo pamokose vaikinų „žaislais“ tampa šarvai, kalavijai, lankai ir peiliai. Tačiau, anot R.Liachavičiaus, kur kas svarbiau, jog šis pomėgis ugdo jaunuolių vyriškumą, moralę.

Susirenka kautis

Šventės, kuriose istorijos klubų nariai pasirodo žiūrovams, tėra mažoji jų veiklos dalis.

Nepaisant to, kad kiekvieną vasaros, o neretai ir kitų metų laikų savaitgalį vis kitoje vietoje vyksta renginiai, šios šventės nėra vienodos.

Jau ketvirtus metus iš eilės rugpjūčio pabaigoje ant Apuolės piliakalnio renkasi vikingų laikus atkuriančių istorijos klubų nariai.

Tai piliakalnis, ties kuriuo 854 metais kuršiai nugalėjo Europos siaubu laikytus vikingus.

Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Estijos, Lenkijos istorijos klubų nariai nuolat skuba į Apuolę, nes čia labiau akcentuojamo s kovos. Kiekvienas karys gali kautis asmeniškai ir dalyvauti genčių mūšyje.

Žiūrovai čia neretai pasijunta lyg pasiklydę laike jiems gerai pažįstamoje aplinkoje. Apuolėje ne tiek prekiaujama senosiomis technologijomis pagamintais amatininkų dirbiniais, kiek pristatoma senoji gyvensena ir karyba.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.