Kiekvienas vairuotojas, nors kartą patyręs avariją, supras šiandienos „Lietuvos žinių” herojus. Aktorius Andrius Bialobžeskis neseniai „pasibučiavo” su kitu automobiliu, radijo stoties „Opus 3” vadovas Darius Užkuraitis vertėsi su dviračiu, režisieriaus Jono Vaitkaus ir aktoriaus Arūno Sakalausko gyvybę, mašinoms apsivertus kelis kartus, išgelbėjo saugos diržai.
Visi dalijasi patirtais išgyvenimais, o kai kurie prisipažįsta, kad vėl sėsti prie vairo nėra taip paprasta. Ypač, kai kiti vairuotojai tokie chuliganai…
Geriau eiti pėsčiomis
„Mano mašina ne kartą mušta”, – prisipažįsta vairuoti nelabai mėgstantis aktorius A.Bialobžeskis. Prieš mėnesį vienoje Vilniaus sankryžų jis įvažiavo į priešais sustojusį automobilį. „Kaltininkas aš: maniau, kad priešais važiavusi mašina spės per geltoną šviesą, tuo metu pažiūrėjau į šoną, o ji sustojo. Buvo šlapias kelias, todėl sustabdyti nespėjau. Sudaužytos mašinos, manoji labiau nukentėjo”, – pasakoja tąkart įrašų daryti važiavęs menininkas.
Pirmąkart kelyje nemalonumų A.Bialobžeskis patyrė dar prieš dešimt metų, kai buvo „šviežiai iškeptas” vairuotojas. „Nebuvau kaltas, bet likau kaltas, – trumpai paaiškina aktorius. – Automobilis suko iš šalutinio kelio, kad į jį neatsitrenkčiau, pasukau į šoną ir užkliudžiau kitą, kaltininkas tuo metu dingo.”
Kiekviena patirta avarija Andriui – „pakankamas” stresas. Reabilitavus save ir automobilį, vėl vairuoti aktoriui buvo keista: „Gana greitai pradėjau važinėti, bet yra kažkoks jausmas, jauduliukas, padidėjęs dėmesys. Ypač pirmąkart po avarijos išvažiavus.”
Nors į jo vairuojamą keturratį irgi yra įvažiavę, aktorius kitų vairuotojų nebijo: „Kelyje labiau bijau savo klaidų – už kitų klaidas neatsakysi, o savo gali kontroliuoti.”
A.Bialobžeskis prisipažįsta, kad prie vairo retkarčiais užsigalvoja apie meninius reikalus, vaidmenis. Todėl jam geriau važiuoti ne vienam, o su keleiviais, kad jį kalbintų ir nepavyktų užsigalvoti. Genialių minčių prie vairo A.Bialobžeskis, sako, nėra sulaukęs. „Tiek nepasineriu. Šitą palieku pasivaikščiojimams pėsčiomis, – pasakoja Andrius. – Nesu didelis vairuotojas, mėgstu vaikščioti. Važinėti mieste – prabanga. Gyvenu Antakalnyje, dirbu Jaunimo teatre, kelio pėsčiomis – 25 minutės. Jei kamštis, automobiliu išeina tas pats.”
Iki šiol šokas
Kur kas pavojingesnę avariją rugpjūčio pradžioje kelyje Perloja-Varėna patyrė aktorius A.Sakalauskas. „Atsipalaidavau. Kai toks vairavimo stažas ir nieko neatsitinka, pradedi nekreipti dėmesio, – pasakoti pradeda 18 metų vairuojantis aktorius. – Užsižiopsojau, ratai pagriebė žvyrą, pagalvojau, kad jau lekiu nuo kelio. Per staigiai pasukau į kairę, išlėkiau į priešpriešinę eismo juostą, per staigiai grįžau į dešinę pusę ir nulėkiau šonu į griovį. Verčiausi 4 ar 5 kartus. Ačiū Dievui, likau gyvas.” Aktorius neslepia – viršijo leistiną greitį maždaug 20 kilometrų.
Žmogų išgelbėjo automatiškai, iš įpročio užsisegtas saugos diržas. Mašinos nė remontuoti neverta – ji sumaitota. Paguoda ta, kad nuostolius padengs draudimas.
Šį pirmadienį aktoriui atlikta lūžusio raktikaulio, kuris po avarijos negijo, operacija. Dabar, anot nukentėjusiojo, sveikata taisosi – dar kiek daugiau nei mėnuo ir įtvaro greičiausiai nebereikės.
„Negalima judinti peties. Tai labai trukdo dirbti”, – sako aktorius, niekada iki šiol neturėjęs jokių lūžių ar operacijų. Avarija ir emociškai A.Sakalausko gyvenime paliko pėdsakų: „Patyriau šoką. Nesupratau, kas darosi. Tik mintyse atrodo, kad gali pasukti taip ar kitaip, o aš net nepamenu, ar stabdžiau, ar spaudžiau greičio pedalą, tik pamenu, kad sukinėjau vairą. Pasirodo, profesionalu, kad ir kiek važinėtum, netapsi.”
Įvykį matė iš paskos važiuojantys žmonės, jie ir iškvietė greitąją pagalbą bei policiją. „Kitaip manęs, nulėkusio į krūmus, niekas nebūtų pamatęs, būčiau likęs ten gulėti”, – įsitikinęs aktorius, kol kas negalintis vairuoti dėl sužalotos rankos.
Nors A.Sakalauskas jaučia įtampą kaskart sėsdamas į mašiną ar net eidamas per gatvę – jį kamuoja „mašinų baimė” – aktorius mano, kad atvirkščiai, jam reikėtų vairuoti, pratintis.
„Kai dabar mane vežioja, matau, kad aplink vairuotojai lekia kaip be galvos. Siaubingai važiuoja žmonės, lenkia iš dešinės, iš kairės. Kur skuba? Nesuprantu. Reikia stebėti kitus, kai vairuoji”, – pataria aktorius.
Aprėkta kaltininkė
Vos vos riedėdama ir per sankryžoje pastatytus automobilius nieko nematydama „Mango” dainininkė Viktorija Perminaitė bandė išvažiuoti iš vienos siaurutės Klaipėdos gatvelės. Prieš jos trejų metų „Toyota Corolla” staiga pasirodė pagrindiniu keliu važiavęs automobilis. Dainininkė atsitrenkė į mašinos šoną, priekines dureles. „Sekundę po avarijos užsidengiau akis, išgirdau smūgį į medį. Pirma mintis, kad užmušiau žmogų, – rugpjūčio įvykį prisimena Viktorija. – Išlipau kaip ne savomis kojomis. Per sulankstytas dureles jis svirduliuodamas sunkiai išlipo. Klausiu: „Ar viskas gerai? Ar jums nieko nenutiko?”. O jis: „Kas gerai? Kas čia gero?”. Klausė, rodydamas į savo automobilį.”
Viktorija pasakoja, kad labiau nei vairuotojas pyko šalia važiavusi žmona: automobilis vos vos neatsitrenkė į medį būtent ta puse, kur sėdėjo moteris. „Galėjo baigtis tragiškai. Atsiprašiau, man buvo šokas, ji dar ant manęs pradėjo šaukti”, – stebėjosi Viktorija ir patikino, kad niekada nerėkė ant į jos automobilį įvažiavusių vairuotojų.
Tiesa, į pavojingą gyvybei situaciją penkerius metus vairuojanti atlikėja buvo patekusi vieną kartą, kitus du kartus jos automobilis nukentėdavo tiesiog stovėdamas. „Nepamatęs vairuotojas iš antros juostos rikiavosi į pirmą ir prispaudė mane prie bortelio. Visa mašina buvo gerokai apgadinta, – rimčiausią įvykį prisimena dainininkė. – Kitą kartą prie prekybos centro įvažiavo: pasistačiau automobilį, įėjau į parduotuvę, bet išgirdau signalizaciją, išbėgau. Kaltininkas pradėjo šaukti, kur aš čia mašiną pasistačiau (juokiasi).”
Dabar kaskart, kai reikia išvažiuoti iš mažų, apstatytų gatvelių, ją apima panika. „Minutę lendu į sankryžą. Atrodo, kad vėl ko nors nepamatysiu”, – baiminasi Viktorija, patikinusi, kad Klaipėdoje mažų gatvelių labai daug.
Įveikė nuovargis
Dar viena rugpjūtį įvykusi nelaimė – dainininko Merūno Vitulskio „apsibrozdinimas” greitkelyje Klaipėda-Kaunas, likus pusšimčiui kilometrų iki Laikinosios sostinės. „Po trijų dienų juodo darbo, grįždamas namo apie pusę trijų nakties užmigau prie vairo – penkioms ar šešioms sekundėms. Nukrypau į kairę pusę ir mašinos šonu brūkštelėjau atitvarą”, – pasakoja Merūnas, anksčiau netikėjęs, kad gali užmigti prie vairo.
Užhipnotizuotas nuovargio, mašinoje miegančių draugės Erikos ir jos mažos pussesės Robertos, dainininkas laiku atsipeikėjo ir suvaldė automobilį. Niekas nenukentėjo, tik mašina prašėsi meistrų rankos. Ar tik Merūnas nebuvo išgėręs? „Ne. Nei geriu, nei rūkau”, – patikina atlikėjas.
Kai vairuojant vėl puola snaudulys, Merūnas vaduojasi energiniais gėrimais. Trimis skardinėmis iš karto. „Tai nesveika širdžiai, stengiuosi išvengti. Bet kai migdo, neturiu kito pasirinkimo. Garsiai grojanti muzika, atidaryti mašinos langai nepadeda”, – pasakoja atlikėjas, nevengiantis sustoti bent kelioms minutėms ir numigti, kai jaučia neįveikiamą snaudulį.
„Vienąkart, dar prieš incidentą, kai su Erika važiavome paryčiais, sustojome pernakvoti turizmo sodyboje, nes buvo likęs ilgas kelias”, – laimingai pasibaigusį „naktinėjimą” prisimena Merūnas. Jo planuose mažėja naktinių užsakymų, kai pasirodymai prasideda pirmą nakties ar vėliau.
Per plauką nuo mirties
Naktinės kelionės automobiliu mirtimi vos nesibaigė žinomam Lietuvos režisieriui Jonui Vaitkui. Prieš septynerius metus jo, kaip ir A.Sakalausko, gyvybę išgelbėjo saugos diržas. „Po repeticijos važiavau iš Kauno į kaimą, Širvintų rajone, prie Žirnajų ežero. Jau buvo tamsu. Kelias staigiai pasisuko, nebuvo jokių ženklų, sekundę užsisvajojau, nepastebėjau posūkio. Priešais pamačiau prarają, pasukau ir verčiausi kokius tris kartus”, – prisimena režisierius. Po avarijos devynerių metų senumo automobilis „Volkswagen Pasat” buvo visai niekam tikęs, jo šeimininkas net netaisė. „Ačiū Dievui, važiavau vienas. Po avarijos ne iškart, bet nuvykau į ligoninę, susiuvo prakirtimą galvoje. Po įvykio ten gydžiausi keturias dienas, – pasakoja J.Vaitkus. – Po avarijos vairuoti buvo sunkiau. Vairuodamas, ypač naktį, jaučiu nerimą, kad kažkas gali nutikti.” Nepaisant pamokos, po avarijos režisierius retkarčiais pažeidžia taisykles. Jį kelių policininkai du kartus baudė už greičio viršijimą. „Viršiju tik ten, kur matau, kad nepavojinga”, – teisinasi režisierius, vairuojantis prieš dvejus metus išperkamąja įsigytą „Mitsubishi” markės automobilį.
Ilgametį vairuotoją šiurpina keliuose vykstančios lenktynės, užvaldžiusi tarpusavio nepagarba. „Nueina drebulys, kai pamatau motociklininką, nardantį tarp mašinų, arba nemandagius, pypsinančius automobilistus. Vulgarumas. Iš kur jis atsirado?” – klausia intelektualas, svarstantis, ar nevertėtų automobilio iškeisti į dviratį.
Dviračiu jis daug važinėjo dirbdamas Kopenhagoje, Osle, Suomijoje. „Ten šis transportas labai populiarus, dviratininkai suįžūlėję, kartais net pavojingi pėstiesiems”, – pasakoja režisierius, įsitikinęs, kad nebent dviračiai gali išgelbėti sostinę nuo automobilių spūsčių.
Salto su dviračiu
Automobilių kamščius dviračiai gali sumažinti, bet apsaugoti nuo pavojingų, skaudžių traumų – anaiptol. Beveik mėnuo praėjo, kai radijo stoties „Opus 3” vadovas D.Užkuraitis patyrė nemenkų sužalojimų po salto dviračiu. Po susitikimo su draugais traukdamas namo jis leidosi Neries krantu, prie viešbučio „Forum Palace”, stipriau spustelėjo priekinį rankinį stabdį ir priekiu vertėsi su visu dviračiu. „Skridau. Kad ir jums taip nenutiktų, patariu susireguliuoti stabdžius, kad galinis stabdytų stipriau nei priekinis”, – sako vien dviračiu po miestą važinėjantis D.Užkuraitis, dar neturintis automobilio vairuotojo pažymėjimo.
Po nelaimės jis važiavo į ligoninę – buvo praskeltas antakis, daug žaizdų. Dviratis buvo aplamdytas tik simboliškai. „Iki šiol skauda petį, todėl kol kas dviračiu nevažinėju. Bet kai tik skausmas praeis vėl sėsiu, nes man patinka minti”, – sako mėgėjas, ir į darbą, ir pas draugus, ir praleisti laisvalaikio važiuojantis dviračiu. Kadangi Vilniuje dviračių takų nedaug, nori nenori, tenka važiuoti gatvėmis, kur karaliauja automobiliai. „Vairuotojams dviratininkas dar blogiau nei pėsčiasis. Turiu pats saugotis. Kita vertus, lyginant praėjusius metus šiemet jau geriau: dviračių padaugėjo ir vairuotojai kur kas mandagesni su dviratininkais”, – pasikeitimus stebi dviratininkas.
Iki šiol jis su pašaipa žiūrėdavo į dviratininkus, kurie važinėja su šalmais ir apsaugomis. „Dabar juokas nebeima, ir pats pradėsiu su jomis važinėti, supratau, kad nesu apdraustas nuo kritimų”, – tikina porą metų dviračiu važinėjantis „Opus 3” vadovas.
Egzaminai – vėliau
Dainininkas Jurgis Bruzga, praėjusį pavasarį kartu su Lidija pasirodęs LTV laidoje „Iššūkis žvaigždėms”, jau beveik pamiršo dviračiu patirtą nelaimę, įvykusią gegužės pradžioje. Vaikinui skubant į parduotuvę, šokant nuo šaligatvio bortelio, netikėtai lūžo dviračio rėmas ir jis krito veidu į gatvės grindinį. „Nesitikėjau, kad po tokių traumų taip greitai galima atsigauti. Pirmas tris dienas žiūrėdamas į veidrodį, galvojau, kad nieko iš manęs nebus. Matant žiaurias žaizdas neįsivaizdavau, kad po mėnesio ar savaitės jau būsiu visai kitas”, – prisiminė pirmų dienų nerimą.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas net į rudenį nukėlė kelis pavasario sesijos egzaminus. Iki pirmadienio Jurgis „turi džiaugsmo” laikyti lietuvių muzikos istorijos ir gitaros egzaminus. Jokių ypatingų baimių avarija J.Bruzgai neįvarė, nebent įpūtė atsargumo dvasios: „Sustiprėjo bendras savisaugos instinktas. Esu atsargesnis, nei iki tol, tiek vairuodamas automobilį, tiek sėsdamas ant dviračio”.
Vis dar gyjantis randas ant veido ir po pirties ar treniruotės nuo žaizdų atsirandančios dėmės J.Bruzgos neatitraukia nuo pomėgio važinėti dviračiu. „Dabar nusipirkau naują, kuris viską atlaikytų. Tas, kurio rėmas sulūžo, buvo dešimties metų senumo, atvežtas iš Čekijos”, – prisimena atlikėjas, nesvarstęs galimybės paduoti dviračio gamintojus į teismą.
Jis incidentą prisimena su šypsena. „Pats faktas skamba juokingai: kristi nuo dviračio, prasiskelti kaktą, išsimušti dantis. Nepatikėčiau, kad kas nors vožtųsi, važiuodamas dviračiu ir liktų vos gyvas. Net mašina neatsitrenkė, nieko, tiesiog sulūžo rėmas. Truputį juokinga. Ir kam pasakoju, reikia įrodymų, kad patikėtų”, – šypsodamas aiškina dėl laiko stokos vis dažniau automobiliu po miestą važinėjantis dainininkas. Jam tai patirtis, kad gyvenime gali nutikti neįtikėčiausių dalykų.