Apie apgaulingą apskaitą ir atlyginimus „vokeliuose” Viktoro Uspaskicho kontroliuotoje „Krekenavos agrofirmoje” viešai prabilusi Dalia Budrevičienė iš buvusių darbdavių siekia prisiteisti pusę milijono litų neturtinės žalos.
D.Budrevičienės advokatas Kęstutis Čilinskas ieškinį Panevėžio apygardos teismui pateikė penktadienį.
Moters gynėjas taip pat ketina atidaryti specialią sąskaitą banke ir prašyti visuomenės padėti sunkiai sergančiai D.Budrevičienei, kuri išgyvenusi dvi sunkias operacijas vis dar guli ligoninėje.
„Dabar manau man pavyks pateikti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. (…) Čia prašoma teismo atsižvelgti į tai, kad procesas jos persekiojimo tęsiasi labai ilgai, sukėlė sunkias pasekmes, tiesiog ji sunkiai susirgo neišlaikiusi iki proceso pabaigos”, – spaudos konferencijoje pranešė K.Čilinskas.
Jo teigimu, teismo prašoma atsižvelgti į sunkią D.Budrevičienės padėtį, kurioje ji atsidūrė netekusi darbo „Krekenavos agrofirmoje”, bei gerą atsakovų – įmonės administarcijos – turtinę situaciją.
Anot K.Čilinsko, be ieškinio apygardos teismui, dar laukia baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo „Krekenavos agrofirmoje”. Joje D.Budrevičienė yra pripažintą nukentėjusiąja.
Teisininkas yra pateikęs prašymą ikiteisminį tyrimą iš Panevėžio perduoti Generalinei prokuratūrai, tačiau atsakymo dar nesulaukė.
„Ji labai sunkiai einasi, mūsų prašymas paimti tą bylą iš Panevėžio pareigūnų ir perduoti Generalinės prokuratūros žinion tebenagrinėjamas, nėra nei teigiamo, nei neigiamo atsakymo. Tokią bylą turėtų tirti tik Generalinė prokuratūra, kuri galėtų drąsiai, nieko nebijodama aiškintis”, – teigė moters advokatas.
K.Čilinsko kolega Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius neatmetė galimybės kreiptis ir į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) dėl D.Budrevičienės persekiojimo jai pasinaudojus žodžio laisve.
„Ji atsistojo viešai, iškėlė problemą, už tai nukentėjo, tai turime tikrai labai akivaizdų atvejį, kai buvo nepagrįstai ribojamos jos žmogaus teisės”, – toje pat spaudos konferencijoje sakė H.Mickevičius.
K.Čilinsko teigimu, D.Budrevičienės atvejis atskleidė, jog Lietuva serga oligarchijos liga – įmonių administracija, įtakingi akcininkai, tarp kurių, anot jo, esąs ir ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, apraizgo valstybines institucijas, įbaugina pareigūnus.
Kaip pasakojo moters advokatas, šį teiginį iliustruoja Panevėžio regiono Valstybinės darbo inspekcijos nutarimas, kuriuo nustatyta, kad D.Budrevičienės atleidimas buvo teisėtas. Sprendimą moteris apskundė centrinei inspekcijai, kuriai atleidimas jau nebeatrodė atitinkantis įstatymus.
„Iš valstybės pusės – jokios paramos, nes yra tų institucijų baimė prieš tokius įtakingus, kad ir „Krekenavos agrofirmos” asmenis. (…) Jokio judėjimo iš valdžios įstaigų pusės padėti žmogui, kuris kovoja dėl viešo intereso”, – piktinosi D.Budrevičienei atstovaujantis teisininkas.
Iki šiol D.Budrevičienę teismuose lydėdavo sėkmė – teismo procesus prieš savo buvusius darbdavius ji laimėjo tris kartus.
Panevėžio rajono apylinkės teismas yra pripažinęs, kad D.Budrevičienė atleista iš darbo neteisėtai ir priteisęs jai išmokas iš šios bendrovės.
Kiek vėliau Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo atmetė „Krekenavos agrofirmos” direktoriaus L.Grikšo skundą, kaltinusį D.Budrevičienę dėl tariamai tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemones.
Galiausiai gegužės mėnesį Lietuvos vyriausiausiojo administracinio teismo kolegija paliko galioti Valstybinės darbo inspekcijos nutarimą paskirti 2750 litų baudą agrofirmos direktoriui L.Grikšui, neteisėtai atleidusiam D.Budrevičienę iš darbo.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas D.Budrevičienei suteikė 2006 metų Žmogaus Teisių Šauklio vardą ir skyrė piniginę premiją.
Prezidentas Valdas Adamkus jai skyrė valstybinį apdovanojimą.