Beveik nėra vilčių, kad Rusijos Kaliningrado srityje dingęs lietuvis verslininkas Stanislovas Jucius yra gyvas, o mįslingą jo dingimo istoriją Rusija rengiasi panaudoti prieš Lietuvą, teigia „Kauno diena”.
Įtakingiausiu Lietuvos verslininku Kaliningrade laikytas statybų bendrovės „Rosslitstroj” vadovas S.Jucius dingo balandį. Rugpjūtį daugiabučio namo laiptinėje užpuolikas mirtinai subadė kitą bendrovės „Rosslitstroj” akcininką Aleksandrą Semkiną.
Anot dienraščio šaltinių, bylą tiriantys Rusijos pareigūnai visais būdais siekia, kad byla nepersikeltų į politinį lygmenį, kaip pagrasino Lietuva, jei tyrimas bus vilkinamas ir neužtikrinamas Lietuvos piliečių saugumas Rusijoje.
„Kaliningrado teisėsaugininkai, prokuratūra ir srities Vidaus reikalų ministerijos atstovai nebeturi už ko užsikabinti tirdami versiją, kad S.Jucius gyvas, ir šių galimybių mažėja sulig kiekviena diena”, – neįvardytą šaltinį cituoja „Kauno diena”.
Laikraščio teigimu, sklinda kalbos, kad Kaliningrado pareigūnai sąmoningai vilkina bylos tyrimą ir laukia, kol dingusiojo paieškai sueis senaties terminas.
„Kauno dienos” šaltinių tvirtinimu, „Rosslitstroj” įvykiuose dalyvavo aukštas pareigas užimantys Kaliningrado srities pareigūnai, tarp jų – gubernatorius Georgijus Boosas, miesto administracija, srities vyriausybės nariai ir saugumiečiai.
„Kaliningrado valdžia vengia viešai pripažinti, kad srities mastu egzistuoja komercinio pobūdžio problemos”, – teigė šaltinis.
Anot dienraščio, Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentai akylai stebi, kaip į bylos tyrimo eigą reaguoja Lietuva.
Pasak „Kauno dienos”, nors tyrimas gerokai pasistūmėjęs į priekį, apie tai nei G.Boosas, nei Kaliningrado prokuratūros vadovai neužsimena. Pasak šaltinių, jau beveik aiškūs ir S.Juciaus pagrobimo užsakovai. „Jį galėjo pagrobti Kaliningrado organizuoto nusikalstamumo grupė, o galimu užsakovu įvardijamas Kaliningrado srities Komunalinio ūkio ir statybų ministras Sergejus Bučelnikovas”, – rašo „Kauno diena”.
Prieš G.Boosą paskiriant Kaliningrado srities gubernatoriumi, S.Bučelnikovas daug metų kontroliavo statybų rinką ir esą už gautus valstybinius užsakymus stambiausios statybos bendrovės mokėdavusios jam komisinius nuo metinės apyvartos.
Lietuvio pagrobimu, „Kauno dienos” žiniomis, galėjo būti suinteresuotas ir kelių statybų bendrovių steigėjas Vitalijus Anučkinas, vėliau tapęs Kaliningrado miesto tarybos deputatu, bei miesto Leningrado rajono administracijos vadovas Vladimiras Lučnikovas. Abu jie esą priskiriami tam pačiam, kaip ir S.Bučelnikovas, interesų klanui.
Atlygio esą galėjo būti pareikalauta ir iš S.Juciaus, planavusio verslą plėsti iš Kaliningrado miesto, į srities lygmenį. Tyrėjai linkę manyti, kad S.Jucius atsisakė mokėti duoklę. Anot dienraščio, gali būti, kad pagrobėjai jį nužudė atsitiktinai, mėginant jam pabėgti iš įkalinimo vietos.
Pasak „Kauno dienos”, posūkiai S.Juciaus byloje Rusijos valstybės saugumą domina ne tik bylos tyrimo aspektu – Lietuvai esą gresia kontrataka iš Rusijos saugumo, jei ji nuspręs kelti savo piliečio dingimo klausimus neformaliame Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikime.
Rusijos saugumiečiams patikusi versija, esą S.Jucius pats slapstosi Kipre, nors tam patvirtinimų nerasta. „Taip, jis galėjo būti Kipre anksčiau, kaip turistas, bet Rusijos federalinio saugumo biuras svarsto šią versiją panaudoti prieš Lietuvą, jei ji mėgins aštrinti ir politizuoti „Juciaus bylą”, – aiškino „Kauno dienos” šaltinis.
Rusijos saugumas neva mėgins apkaltinti S.Jucių dirbus Lietuvos saugumo struktūroms ir esą po kivirčų su jomis priverstą slapstytis Kipre. „Kauno dienos” žiniomis, yra „pakankamai rimtų būgštavimų”, kad birželio 26 d. vykusiame susitikime su Kaliningrado srities saugumo darbuotojais „šnipinėjimo versiją” palaimino ir Rusijos Federacijos saugumo tarnybos vadovas Nikolajus Patruševas.