Sostinės veidas pamažu keičiasi: kiemai ir apleisti pastatai virsta galerijomis, namų langai ir durys – netikėtais paveikslais, biurai – teatro scenomis, balkonai puošiasi rankdarbiais
Jau po poros savaičių Vilnius taps sunkiai atpažįstamas net ir seniausiems miestiečiams. Rugsėjo 21-23 dienomis VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” pristatys projektą „Menas netikėtose erdvėse”. Jo metu sostinė pasikeis – menininkai ir kūrybingi miesto gyventojai išlaisvins savo fantazijas ir pavers Vilnių dinamiška žaidimų aikštele.
Startas – „Requiem Metamorfozei”
Organizatorių teigimu, šis projektas – tai Vilniaus veidą keičiantis veiksmas, kūrybinė menininkų ir originaliai mąstančių žmonių intervencija į miesto erdves. Neįprastose miesto vietose – turguje, ant tiltų, neveikiančiuose fontanuose, senamiesčio kiemuose, apleistuose pastatuose – atsispindės profesionalių menininkų vaizduotė. Praeivių dėmesio netikėtose erdvėse lauks vaizdo ir garso instaliacijos, operetės, performansai, šokiai, socialinės akcijos, meniniai kaprizai bei staigmenos.
„Pirmasis stereotipus ims griauti pasaulinio garso dailininkas, skulptorius, teatro režisierius bei choreografas Janas Fabre. Jis apleistuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose pristatys naujausią tarptautinį projektą „Requiem Metamorfozei”, kuris duos toną visam projektui”, – sako VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” direktorė Elona Bajorienė.
Profesionalai ir mėgėjai
Į spalvingai rudenišką, viešą gyvos kūrybos fiestą įtraukiami tiek profesionalūs menininkai, tiek ir kūrybingi sostinės gyventojai bei miesto svečiai. Organizatoriai primena, kad šio projekto metu kiekvienas gali tapti kūrėju arba urbanistinio detektyvo dalyviu, ieškančiu meno netikėčiausiose miesto erdvėse.
Kol profesionalūs menininkai, kurių projektai buvo atrinkti įgyvendinti, rengiasi kūrybiškai pakeisti viešąsias miesto vietas, originaliai mąstantys vilniečiai meną kuria savo asmeninėse erdvėse.
Meną kūrė laiptinėse
Rasa Baradinskienė, dizainerė, gyvenanti Subačiaus gatvėje, savo laiptinės sieną išpaišė spalvotais grafitiniais pieštukais ir pavadino ją „Džiaugsmo sodu”.
„Siena buvo „kultūrinis” sovietmečio paveldas blogąja prasme – tada visos laiptinės dažytos purvinomis spalvomis”, – sako dizainerė. Kūrybingos Rasos rankos iš senos skalbyklės būgno sukūrė ir kitą menišką laiptinės detalę – šviestuvą. „Menas netikėtai pakeičia erdvės atmosferą. Be to, tai užkrečiantis dalykas. Esu įsitikinusi, kad gera iniciatyva visada turi potencijos plisti. Ir tai nėra darbas sau, menas skirtas visiems.”
Iniciatyvą kurti meną netikėtoje vietoje perėmė ir to paties namo dešimtmetė kaimynė Kristina Pašilytė su jaunesniuoju broliuku Karoliu. Jie plytines kiemo sandėlių sienas išdažė ryškiomis spalvomis, nereikalingą automobilio ratlankį pavertė saule, o savo namo sieną išdekoravo amžinai žydinčiomis gėlėmis bei plaukiojančiais banginiais.
Kitas aktyvus projekto dalyvis Girdenis Grickevičius – dvidešimtmetis Dailės akademijos tapybos specialybės studentas, savo Vilniaus gatvėje esančią laiptinę pavertė meno kūrinių paroda ir pavadino „Visur gerai, bet namie geriausia”.
„Mano požiūris į meną brendo Lietuvoje, todėl ieškau netikėčiausių vietų, kad nereikėtų išvykti iš Lietuvos. Noriu kurti čia ir puošti savo šalį”, – teigia jaunasis menininkas. Dekoruotos laiptinės autorius tikisi, kad visi namo gyventojai jaučiasi turį kūrybinę erdvę, keliančią naujų minčių ir naujų įspūdžių.