„Audra” pagal švedą bus ramesnė

Pristatyti naujojo Vilniaus mažojo teatro sezono iš Maskvos parvykęs teatro vadovas režisierius Rimas Tuminas artėjančią „Audros” premjerą (pagal W.Shakespeare’ą) jau pavadino geriausiu sezono spektakliu.

„Kai prieš trejetą metų pamačiau Etienne’o Glaserio režisuotą Dantės „Dieviškąją komediją”, o vėliau A.Strinbergo „Sapną”, mane labai nustebino šio švedų režisieriaus estetika, teatro kalba, poetiškumas. Norėjosi pamatyti jį patį, paklausti, kiek jam metų, kaip jis taip sugeba žaisti teatru”, – pasakojo R.Tuminas.

Apie tragizmą – lengvai

Pasak teatro vadovo, šio švedų režisieriaus spektakliai buvo subtilūs, lengvos formos, ignoruojantys dramatizmą ir tragizmą, nors tai ir juntama, užkoduota, bet nesigėrima, nesišvaistoma. „Protingas žmogus ir dramatiškas istorijas gali papasakoti lengvai, paprastai. Labai norėjosi taip dirbantį švedų režisierių pakviesti pastatyti spektaklį mūsų teatre, – savo pasirinkimą aiškino R.Tuminas. – Jo metodas dirbant su aktoriais: vaizduotė piešia, protas lygina, skonis atrenka, o talentas vykdo. Jau dabar didžiuodamasis galiu garantuoti, kad tai bus gražiausias mūsų spektaklis šio sezono repertuare. Beje, aš irgi planavau statyti „Audrą”, bet kai su režisieriumi kalbėjausi, ką jis norėtų statyti, jis ištarė: „Audrą”. Aš su malonumu atsitraukiau, žinodamas, kad jis tai padarys geriau už mane. Jei būčiau statęs aš, „Audra” būtų buvusi niūri, žiauri, lietuviška, tamsi.”

Ar Vilniui reikėjo užsieniečio?

Švedų režisierius E.Glaseris prisipažino labai nustebęs gavęs R.Tumino pasiūlymą. „Maniau, kad Vilniui nereikia režisierių iš užsienio, nes čia teatro lygis labai aukštas. Negalėjau suprasti, kodėl mane pakvietė, – pasakojo E.Glaseris. – Atvykau be įsipareigojimų, apžiūrėjau teatrą, susipažinau su aktoriais. Ir taip besidairydamas pradėjau statyti „Audrą”.

Paklaustas, kaip pasirenka pjeses spektakliams, režisierius atsakė nesivadovaujantis jokiais atrankos principais. „Skaitydamas knygą randi keletą eilučių, kurios sukrečia. Tada iškyla vienintelis svarbiausias paveikslas. Ir tada žinau, kad aš noriu statyti šį kūrinį. Visa kita, atrodo, statant savaime išsispręs. Paskui atsiranda įvairių paaiškinimų, kodėl būtent tą kūrinį nori statyti. Pjesėje „Audra” pagrindinis ir vienintelis mane sukrėtęs įvaizdis ir buvo audros: siaučia audra, o karaliai kalbasi tarsi jos visai nebūtų. Tai fantastiškas įvaizdis! Juk ir mes gyvename panašiai – lyg jokios audros aplink nekiltų, o ji vyksta nuolat.”

Du bruožai, sukrėtę švedą

Režisierius prisipažino jau nuo pirmųjų repeticijų pajutęs kultūrų skirtumą. „Lietuvių aktoriai skiriasi nuo švedų. Du pagrindiniai aktorių bruožai mane sukrėtė. Pirmiausia, jie nesilaikė tvarkaraščio, vėluodavo. Kai aš dėl to ėjau skųstis, vienas aktorius man paaiškino, kad čia ne disciplinos, o gyvenimo būdo klausimas. Nepaisant vėlavimų, jų darbo kokybė – labai aukšto lygio. Švedų aktoriai juos pamatę sakytų, kad tai labai drąsūs aktoriai. Per repeticijas jie labai aktyviai dirbo savo kūnais ir pasiūlydavo daugybę sprendimų. Švedai niekada taip nedarys. Dar švedai visada paklaus, kodėl jie turi taip daryti. Lietuvių aktoriai buvo labai paklusnūs, beatodairiškai metėsi į kuriamas situacijas, vykdė visus nurodymus. Tad dirbti buvo lengva”, – pasakojo E.Glaseris.

Aktorius Leonardas Pobedonoscevas prisipažino, kad dar prieš atvykstant šiam režisieriui R.Tuminas apie jį buvo labai daug pripasakojęs. „Mes į jį jau žiūrėjome kaip į legendą. Tad ir klausėm. Žinojom, jog tai visai kita teatrinė mokykla, – sakė jis. – Aš visko nepasakosiu apie režisierių, bet mes pajutom, koks jis karštas. Mes buvom pripratę prie ilgų analizių su R.Tuminu, prie ilgų pasisėdėjimų prieš darbą. E.Glaseris mums liepė nesikišti į režisūrinius dalykus, o kai ko nors paklausdavome apie vaidybą, jis atsakydavo, kad čia jau mūsų pačių reikalas.”

Prospero vaidmenį kuriantis Povilas Budrys prisipažino besimokydamas tekstą buvo prisigalvojęs, kaip galėtų vaidinti šį personažą. „Tai būtų buvęs toks slankiojantis žiniuonis. Tačiau režisierius greit taktiškai išmušė šį mano įsivaizdavimą pasakęs, kad istorijoje apie kančią ir atleidimą turi dominuoti emocijos. Ir aš juo patikėjau”, – pasakojo P.Budrys.

„Audros” premjera – rugsėjo 15 dieną. Šis sezonas teatrui – jau devynioliktas, o jo vadovas R.Tuminas kitais metais švęs savo sceninio darbo 30-metį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.