Į kalinimo įstaigas patenka kaskart vis mažiau mokslo ragavę asmenys

Rugsėjis vėl į klases ir auditorijas sukviečia moksleivius ir studentus. Naujieji mokslo metai prasideda ir specifinėse klasėse, iš kurių per pertraukas nelekiama į gatvėje esantį kioską sąsiuvinio ar kramtomosios gumos. Kalėjimų departamento duomenimis, mokytis bendrojo lavinimo bei profesinėse mokyklose šiemet pasiryžę daugiau kaip ketvirtadalis visų šiuo metu bausmę atliekančių nuteistųjų bei nepilnamečių suimtųjų. Maždaug toks pat „moksliukų” lygmuo buvo ir pernai.
Siekti pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo ketina apie 900, o įgyti specialybę – dar beveik 1100 nuteistųjų. Palyginti su 2006 metais, bendrojo lavinimo mokyklose mokysis maždaug dviem šimtais mažiau bausmę atliekančių vyrų ir moterų, o norinčių tapti kvalifikuotais specialistais nesumažėjo. Nuteistieji gali įsigyti elektriko, staliaus, suvirintojo, avalyninko specialybę, o moterys – siuvėjos, virėjos ir kirpėjos.
Pateikti skaičiai dar gali šiek tiek padidėti, nes prašymai mokytis gaunami iš naujai į pataisos namus atvykusių nuteistųjų.
Bendrojo lavinimo mokyklose daugiausia mokysis Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (150), Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (beveik 130), Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (apie 120), Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos (per 130) klientų. Įgyti specialybę, kurios prireiks išėjus į laisvę, daugiausia norinčių Alytaus (210), Marijampolės pataisos namuose (180), Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose (155), Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose (apie 110). Dėl gerokai sutrumpėjusių laisvės atėmimo bausmės terminų parengti specialistą už grotų tapo sudėtingiau.
Prieš ketverius metus Pravieniškėse pradėjo veikti Bendrojo lavinimo konsultacinis mokymo centras, kuriame keturių čia esančių pataisos namų nuteistieji gali įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Šiemet norą mokytis pareiškė apie 200 nuteistųjų. Sėkmingai baigusiems mokslus bus įteikti Kauno apskrities 1-osios vidurinės mokyklos atestatai.
Studentų už grotų turi vienintelė įstaiga – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas. Kaip ir pernai, šiemet penki vyrai, atliekantys laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, toliau studijuos Vilniaus pedagoginiame universitete, kuris ir dengs studijų išlaidas.
Į laisvės atėmimo vietas patenka labai skirtingo išsilavinimo asmenys – kai kurie jų nebaigę net pradinės mokyklos. Liepos 1-osios duomenimis, apie 1,6 proc. nuteistųjų turėjo aukštąjį universitetinį arba ne universitetinį, 5,6 proc. – aukštesnįjį, maždaug po 36,3 proc. – vidurinį ir pagrindinį, 18,8 proc. – pradinį išsilavinimą, o 1,4 proc. apskritai neturėjo jokio. Beje, kelerių pastarųjų metų statistika leidžia teigti, kad nors entuziastų dalis mokytis už grotų nemažėja, tačiau iš laisvės į kalinimo įstaigas patenka kaskart vis mažiau mokslo ragavę asmenys.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.