Pasaulio finansų rinkų nerimas plinta tarsi gripas, tačiau didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea” analitikai ramina, kad regiono šalių ekonomika kol kas išlieka gana saugi. Baltijos šalys išlieka gan jautrios galimam ekonomikos perkaitimui, tačiau Šiaurės valstybių ūkiai, atrodo, galės ne tik saugiai išgyventi pasaulio rinkų svyravimus, bet ir išlikti tarp sparčiausiai augančių Vakarų ekonomikų. Naujausioje „Nordea Markets” pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Economic Outlook” konstatuojama, kad nepaisant optimizmo, kai kurios šalys visgi pasiekusios augimo kulminaciją, todėl būtų laikas spausti stabdžius. Tai galioja ir Baltijos valstybėms.
„Šią vasarą pasaulio finansų rinkose siautęs viesulas, be abejonės, paveiks pasaulio ūkį, tačiau recesijos mes nesitikime. Šiuo metu nuosmukio rizikos laipsnis yra labai mažas”, – pažymėjo „Nordea” Ekonomikos tyrimų padalinio vadovas Helge J. Pedersenas.
Jis sakė, kad optimizmo suteikia tvirta centrinių bankų nuostata palaikyti stabilumą finansų rinkose, todėl galima tikėtis vadinamojo minkšto nusileidimo. Didžiausias pavojus slypi JAV nekilnojamojo turto rinkoje, kurios problemos gali įstumti didžiausią pasaulio ekonomiką į ilgalaikį stagnacijos laikotarpį. Kita vertus, tai nereiškia, jog Amerikos ekonomikos problemos turės ilgalaikį poveikį Šiaurės ir Baltijos šalims. Apskritai, „Nordea” analitikai tikisi, kad sumaištis pasaulio rinkose baigsis dar šių metų rudenį.
Lietuvos ekonomika atrodo geriau apsaugota nuo išorinių poveikių nei Estijos ar Latvijos. „Nordea” analitikai mano, kad tai lemia gyventojų pajamų mokesčio mažinimo efektas vidaus vartojimui bei augančios eksporto apimtys. Ekspertai taip pat tikisi, kad procesą dar paspartins nuo 2008 metų pradžios įsigaliosiantis 24 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas (jei politikai tam pasiryš).
„Nordea” pažymi, kad infliacija Lietuvoje jau pasiekė 1998 metų lygį ir nėra jokių priežasčių, kurios vėl sugražintų metinį 2-3 proc. infliacijos lygį, net jei artimiausiu metu sumažės paklausa įvairiuose rinkos segmentuose – infliaciją didins augančios gamybos sąnaudos bei neišvengiamas energetinių išteklių brangimas. Be to, galima tikėtis laipsniško netiesioginių mokesčių tarifo didinimo.
Visa tai perša išvadą, kad 2010 metams numatytas Lietuvos stojimas į euro zoną yra kiek per ankstyvas.
Tuo tarpu Latvijos ekonomika vis dar laikosi įkaitusi iki raudonumo. Vasarą metinė infliacija viršijo 9 proc. ir tai yra didžiausias infliacijos rodiklis per 10 metų. Tačiau „Nordea” ekspertai teigia, kad įsisiūbavusį kaimyninės šalies ekonomikos laivelį visgi pavyks suvaldyti – tikimąsi kontroliuojamos korekcijos, o ne staigaus nuosmukio.
Latvijos centrinis bankas jau dabar pastebi, kad paskolų rinka stabtelėjo, o vyriausybės stabilizavimo programos efektų verta laukti metų pabaigoje. Tiesa, analitikai neatmeta galimybės, kad infliacija Latvijoje šiemet visgi viršys 10 proc. „Nordea” taip pat nemano, kad latas bus devalvuojamas, išskyrus vieną atvejį – jei privatus sektorius masiškai konvertuotų savo kreditus užsienio valiuta į latus.
Estija taip pat dar nepasitraukė iš pavojaus zonos, konstatuoja „Nordea” analitikai. Naujausi duomenys rodo, kad ekonomikos augimas lėtėja ir antrajame ketvirtyje jis pirmą kartą per dvejus metus jau nesiekė 10 proc. Būsto rinka taip pat vėsta, skolinimo viršūnė taip pat jau pasiekta. Mažėja ir eksporto apimtys, tačiau turės praeiti dar kiek laiko, kol bus aiškios realios tendencijos.
Tačiau ekonomika stovi tvirčiau, nei šių metų pavasarį ir tai leidžia manyti, kad didžiausi pavojai jau praeityje, nors darbo užmokesčio augimas vis dar gerokai viršija darbo našumo augimą. Tai mažina šalies konkurencingumą, tačiau analitikai mano, kad tokios tendencijos būdingos šiam Estijos ekonomikos ciklui.
Tiesa, infliacijos augimą iš dalies lemia ir kai kurių netiesioginių mokesčių didinimas, o infliacija turės įtakos ir šalies stojimo į euro zoną procesui. Kita vertus, jau 2008 metais tikimąsi ekonomikos atvėsimo ir paklausos bei pasiūlos santykių normalizavimosi, todėl manoma, kad infliacijos lygis mažės.
„Nordea” prognozuojami rodikliai:
Šalis BVP augimas (proc.) Infliacija (Proc.) Nedarbo lygis (Proc.)
2007 2008 2007 2008 2007 2008
Lietuva 7,8 8,3 4,8 5,2 5,1 4,7
Latvija 11,8 9,2 6,5 6,9 7,0 6,3
Estija 7,7 6,4 5,8 7,1 5,3 5,0