Permainingi, šaltoki ir lietingi rudens orai, skatinantys lėtinių ligų paūmėjimą, ne dovana ir sergantiesiems lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL).
Klaipėdos apskrities ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėjas Marius Zolubas, paklaustas, kas padėtų išvengti šios ligos paūmėjimų, primena liaudies išmintį: „laikyk kojas sausai, krūtinę – šiltai”.
Be šios taisyklės, egzistuoja ir kita, ne mažiau svarbi, – nerūkyk.
Būtent rūkymas, teigia specialistai, yra pagrindinė šios ligos priežastis. Ilgalaikis rūkymas. Kad atsirastų pirmieji šios ligos požymiai – turėtum rūkyti 30 metų.
Rūkė 50 metų
Gargždiškis 77 metų Jonas Vytautas Klevinskis pradėjo rūkyti dar vidurinėje. Net dirbant Gargždų vykdomajame komitete jo, kaip ir kitų kolegų, kabinetas nuolat skendo dūmuose.
Būtų vyriškis rūkęs ir toliau, jei ne pažeisti plaučiai ir gydytojų perspėjimas: „Rūkysi – negyvensi”. Nors paklaustas, ar nesigaili žalingo įpročio atsikratęs anksčiau, Jonas Vytautas mosteli ranka: „Kol rūkiau – buvau sveikas”.
Bene prieš 12 metų pas gydytoją dėl kosulio apsilankęs vyriškis nustebo, kai išklausiusi plaučius ši paklausė, ar netrūkstą oro.
Tačiau tik praėjus nuo šio vizito kiek laiko pajuto, kad jos žodžiai buvo pranašingi – ilgiau pavaikščiojęs ar sunkiau padirbęs jis pradėjo dusti. Iš pradžių priepuoliukai buvo reti – dukart per metus ir trukdavo apie minutę.
„Paskui pradėjo užeiti dažniau, – pasakojo gargždiškis. – Rytais vis eidavau parsinešti „Vakarų ekspreso” (eiti netoli – apie pusę kilometro). Grįždamas namo imdavau dusti. Ne kiekvieną dieną, bet vis dažniau ir dažniau.”
Po to pulmonologo skirta spirografija parodė – žmogus serga lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL).
Gulėjimas ligoninėse, bronchus plečiančių ir uždegimą slopinančių vaistų vartojimas būsenas palengvino, bet ligos progresavimo nesustabdė.
„Iki ligoninės paeinu 50 žingsnių ir dūstu. Po ligoninės – dūstu nuėjęs 300 žingsnių”, – palygina pokalbininkas.
O kai kartą priepuolio metu neteko sąmonės, „iš numirusiųjų prikėlęs” Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas Pranas Mockus rekomendavo išsinuomoti deguonies koncentratorių ir jį naudoti namų sąlygomis.
Pasijuto geriau
Jau metai, kai be deguonies koncentratoriaus Jonas Vytautas gyventi negali. Kasdien kvėpuojant deguonimi liga progresuoja daug lėčiau.
„Iš ligoninės išėjau slabnokas. Net į tualetą nebegalėjau nueiti – dusdavau. O dabar pakvėpuoju, pakvėpuoju – ir net į kiemą išeinu pasivaikščioti”, – džiaugiasi jis.
Be to, iki tol vis tekdavo po keletą kartų per metus atsigulti ligoninėn, dabar jau daugiau kaip metai stacionaro medikų pagalbos neprireikia.
Suskaičiavęs, jog net 11 kartų dėl LOPL paūmėjimų gulėjo įvairiose ligoninėse, Jonas Vytautas stebisi, kodėl naudoti koncentratorių medikai nepatarė anksčiau.
Bėda tik ta, kad išsinuomoti deguonies koncentratorių kainuoja 180-250 litų. Pridėk vartojamų vaistų kainą (jie kompensuojami 80 proc.), elektros sąnaudas deguonies koncentratoriui – išeis apie 300-350 litų per mėnesį. Iš kur jų pensininkams paimti?
Pailgina gyvenimą
„LOPL – nuolat progresuojanti liga, kurios visiškai išgydyti šiandien medicina dar negali, – pasakoja M. Zolubas ir palygina: – Visų, net ir nesergančių žmonių plaučių funkcija amžiui bėgant mažėja, o sergant LOPL mažėja daug greičiau. To mažėjimo negalime sustabdyti. Pagal statistiką, ši liga gyvenimą sutrumpina apie 10 metų.”
Liga, pasireiškianti dusuliu, oro trūkumu, gydoma vaistais, bet šie nepakeičia ligos eigos, tik padeda išvengti paūmėjimų, pablogėjimų, kurių metu reikia antibiotikų, hormonų, stacionarinio gydymo. Vadinasi, pagerina gyvenimo kokybę.
Tačiau net gydant vaistais ateina stadija, kada reikia ilgalaikio gydymo deguonimi, nes plaučiai nebesugeba kvėpuojant kambario oru tiekti organizmui pakankamai deguonies.
„Deguonies koncentratoriai jungiami į rozetę ir išskiria deguonį iš oro. Jis nėra grynas, bet keliais procentais jo koncentracija įkvepiamame ore didesnė. To dažniausiai užtenka, bet reikia naudoti bent 15 valandų per parą. Sakoma, kad ilgalaikis deguonies vartojimas pailgina gyvenimą vidutiniškai 3 metais”, – pasakojo gydytojas.
Kompensacija – tik išimtims
Gydytojas patartų ligoniams nuomotis koncentratorius, nes pirkti brangiai kainuojantį aparatą neekonomiška.
Prieš trejus metus ligonių kasos pradėjo deguonį kompensuoti, bet tik individualia tvarka. „Ką tai reiškia? Išimtis. Daktarai turi rašyti krūvas popierių, nors civilizuotuose kraštuose nurodyta: esant tam tikriems sveikatos rodikliams, specialistas įvertina, ar yra atsakas į deguonį ir išrašomas receptas. Pas mus kiekvienu atveju tai didelės nervų, laiko, popieriaus sąnaudos”, – paaiškino gydytojas.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 700-800 ligonių, kurių gyvybinėms funkcijoms palaikyti būtų reikalingas deguonis.
Sirgs daugiau moterų
Šiuo metu, M. Zolubo duomenimis, Lietuvoje LOPL serga apie 50-60 tūkst. žmonių.
Nors skelbiama, kad 2020 metais ši liga bus viena dažniausių mirties priežasčių, pokalbininkas įsitikinęs, kad skaičiai išaugs ne lietuvaičių, ir net ne europiečių, o Vidurinės Azijos kraštų, kur masiškai daugėja rūkančių žmonių, sąskaita.
Pas mus, sakė, keisis tik tai, kad rasis „lyčių lygybė”: dabar 8 iš 10 sergančiųjų yra vyrai, o dėl moterų rūkymo santykis išsilygins.
Ar gali susirgti nerūkantis žmogus? Gydytojas neneigia, jog tokių atvejų pasitaiko, gal vienas iš dešimties, mat įtaką ligai atsirasti daro ir kenksminga darbo aplinka, tam tikros organizmo savybės, įgimtas atsparumo lygis.
Nustatyti, ar sergi LOPL, padeda plaučių funkcijos tyrimas spirograma.