Kitą savaitę paaiškės, ar studijų ir paslaugų komplekso „Studlendas” statybų teisėtumą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT).
Pasak tokį prašymą pateikusio Klaipėdos universiteto (KU) interesus ginančio advokato Stasio Šedbaro, toks žingsnis būtų labai svarbus visoms šalies aukštosioms mokykloms, nes dabartiniai teisės aktai nereglamentuoja, kaip su savo turtu gali elgtis autonomiją turintys universitetai.
Žinia, „Studlendo” statybų peripetijos teismuose nagrinėjamos jau daugiau nei pusantrų metų. Generalinis prokuroras siekia, kad būtų nugriauta komercinė komplekso dalis, kuri sudaro 86 proc. statinio. Vakar vykusiame teismo posėdyje KU prašymui kreiptis į KT prieštaravo Generalinės prokuratūros, Vyriausybės bei Nacionalinės žemės tarnybos atstovai.
Vyriausybės atstovė tvirtino, kad KU, prašydamas kreiptis į KT, siekia vilkinti bylos procesą, nes šis teismas prašymus nagrinėja 2-3 metus. O per tą laiką „Studlendo” statybas finansavusi prekybos centrų „Iki” turto valdymo bendrovė „Baltisches Haus” „turtės be pagrindo”.
S. Šedbaras savo ruožtu tvirtino, kad anksčiau toks prašymas teismui pateiktas nebuvo, nes tikėtasi, jog ginčas baigsis taikos sutartimi – šiuo tikslu premjeras buvo sudaręs darbo grupę. Tačiau sutartis pasirašyta nebuvo, nes jos projektui nepritarė Vyriausybė, savo posėdyje sulaukusi generalinio prokuroro Algimanto Valantino patikinimo, kad jis nesileisiąs į kompromisus.
KU prašymą dėl kai kurių Aukštojo mokslo ir Žemės įstatymų bei 1995 metų Vyriausybės nutarimo konstitucingumo išaiškinimo palaikė „Baltisches Haus” ir Klaipėdos miesto savivaldybės advokatai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas bei statinį projektavusios firmos „Archbalt” atstovė.
Neskundžiamą sprendimą dėl KU prašymo kreiptis į KT Klaipėdos apygardos teismas priims kitą savaitę – rugsėjo 11 dieną.
„Svarbus precedentas”
Advokatas Stasys ŠEDBARAS
Mane labai stebina toks priešinimasis iniciatyvai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Klaipėdos universiteto pastatas jau stovi ir jį visada bus galima nugriauti bei išsireikalauti pinigų iš privačios bendrovės. Esmė yra ta, kad šis precedentas yra labai svarbus visiems kitiems šalies universitetams, kurie turi autonomijas, tačiau nėra aiškiai reglamentuota, kaip jie gali disponuoti savo turtu. Kad ši sritis nėra tinkamai sutvarkyta, pripažįsta ir valdžia – premjero pavedimu Švietimo ir mokslo ministerija turi paruošti atitinkamas teisės aktų pataisas.