Lietuvos rusai pasijuto skriaudžiami

Mūsų valstybėje tik imituojama, kad tautinės nesantaikos su rusakalbiais laikai jau praėjo. Esą pasitaikius menkiausiai progai, suskumbama sugniaužti kumštį, besti pirštu bei parodyti, kur yra kieno vieta.

Tokias mintis „Vakarų ekspresui” išdėstė Klaipėdos miesto tarybos narė, rusų kultūros draugijos „Tėvynė” vadovė Tamara Lochankina, kuri teigė esanti pasipiktinusi bei nusivylusi dėl pastarosiomis dienomis eskaluojamo skandalo, į kurį įsipainiojo klaipėdietė parlamentarė Irina Rozova.

Klaipėdietė Seimo narė Irina Rozova vakar vėl buvo priversta aiškintis, kodėl ji vyko į konferenciją Taline bei ką ten veikė, nes įvairūs politiniai oponentai aršiai ją kritikuoja bei kaltina kone išdavyste Lietuvai, parlamentarės priesaikos sulaužymu.

Žinia, Seimo narei netgi pagrasinta apkalta dėl to, kad ji nuvyko į rusakalbių problemoms spręsti skirtą konferenciją Estijoje ir už tai buvo apkaltinta advokatavimu Rusijai.

Atskleidė problemas

Vakar išplatintame pranešime spaudai I. Rozova teigė, kad Lietuvoje buvo ne taip suprasta, o konferencijoje kaip tik galėjo pranešti dalyviams, kad rusakalbių teisės mūsų valstybėje yra pakankamai gerai ginamos, pavyksta sėkmingai bendradarbiauti su valstybinėmis įstaigomis.

Jai pasipiktinimą sukėlė tai, kad grįžus į tėvynę dalyvavimas konferencijoje buvo prilygintas nusikaltimui, įvairiose informacinės sklaidos priemonėse buvo apstu rusofobiškų, tautinę nesantaiką kurstančių komentarų.

I. Rozova ragino atkreipti dėmesį į tai, kad atšalus santykiams su Rusija, mūsų valstybėje gyvenantys „Lietuvai lojalūs rusai tapo beatodairiškų išpuolių taikiniu”.

Taip pat ji priminė, jog įtakingos partijos inicijuoja naują Pilietybės įstatymų pataisą, kurioje tik etniniams lietuviams ketinama vėl numatyti išskirtines sąlygas dvigubai pilietybei gauti.

Politikei užkliuvo tai, kad visuomeninio transliuotojo tinklelyje drastiškai mažėja tautinių mažumų laidų, iš programos nuo vakar dingo žinios rusų kalba. Dėmesys atkreiptas ir į Lietuvos teisėsaugos institucijų neva pernelyg atlaidžią reakciją dėl įvairių neonacių, vadinamųjų skinhedų akcijų šalies miestuose.

„Tikiuosi, jog Lietuva dės pastangas, kad ir toliau išsaugotų tolerantišką bei europietišką požiūrį į tautinių mažumų teises. Aš niekaip negaliu suprasti, už ką esu puolama. Dabar nukreipta baisi rusofobijos banga. Nors Lietuvoje padėtis nėra tragiška, problemų yra. Iš aukštų tribūnų kalbama viena, o kasdieniame gyvenime vyksta kas kita. Manau, politikai daro labai daug klaidų, kalbama apie toleranciją, bet nieko nedaroma. Siekiama, kad šalies gyventojai žvelgtų tik į Vakarus, nors su Rusija mes istoriškai susiję, tai – artimiausia mūsų kaimynė”, – „Vakarų ekspresui” teigė ji.

Pavadino iliuzija

Kartu su I. Rozova į konferenciją Taline vykusi T. Lochankina teigė, kad išpūstas skandalas yra daugiau nei nemalonus.

„Jei tektų vykti į konferenciją dabar, mano tonas būtų visai kitoks. Vykusi konferencija – prestižinė, ji organizuota su Estjos Vyriausybės palaiminimu, susirinko daug įvairiausių tautinėms mažumoms atstovaujančių organizacijų vadovų. Tai – ne kokių ekstremistų suvažiavimas. Mūsų delegacija jautėsi tam tikrose aukštumose, nes galėjome pasigirti, kad Lietuvoje rusakalbių padėtis – gera, šalyje veikia demokratiniai procesai, netolerancijos – labai mažai, palyginti su Estija ar Latvija”, – pasakojo Tarybos narė.

Ji teigė, jog problemų esama, jos neretai pamatomos po keliolikos metų, ir tik tada atkreipiamas dėmesys.

„Tačiau tai, kas vyksta grįžus iš konferencijos, – didžiulės problemos apnuoginimas. Reakcija dėl I. Rozovos dalyvavimo renginyje – tarsi paslapties atskleidimas. Pamatėme, kad Lietuvos demokratija – trapi. Vis dėlto ne visi lygūs tarp lygių. Tai – tarsi koridorius, kuriuo visi vaikštome, tačiau nuėjus į šoną griežtai nurodoma, kur tavo vieta. Mane tai nuvylė ir sukėlė pasipiktinimą. Jei vėl vykčiau į tokį renginį, nebesakyčiau, kad viskas gerai. Tiesiog buvo apnuoginta tai, ko nenorėtume matyti”, – sakė ji.

T. Lochankinai skaudu buvo dėl to, kad įžeistais jaučiasi ne tik konferencijos dalyviai, bet ir paprasti žmonės, kuriems buvo priminta, jog tautinės nelygybės esama, o tolerancija neva tėra iliuzija.

„Neaptarnauja parduotuvėse”

Dar vienas rusakalbių interesus Klaipėdos Taryboje ginantis politikas Viačeslavas Titovas mūsų dienraščiui teigė, jog problemų yra, tačiau nedaug.

„Masiško reiškinio nematau, tačiau pavienių nusistatymų dar yra. Teko išgirsti, kaip rusakalbių neaptarnauja parduotuvėse ar net gydymo įstaigose”, – tikino jis.

Rusofobija buvo pademonstruota praėjusį mėnesį per Giruliuose vykusį konservatorių sąskrydį – tuomet sąskrydžio dalyviai neleido rengti reportažo rusakalbių televizijos kanalui dirbusiam žurnalistui vien dėl tautinės netolerancijos.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2001 metais gyveno apie 220 tūkst. rusų tautybės piliečių, tai sudarė 6,3 proc. visų gyventojų. Tų pačių metų duomenimis, Klaipėdos mieste gyveno per 44 tūkst. rusų.

„Jokių fobijų nėra”

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas LYDEKA

Tautinių mažumų teisės Lietuvoje ginamos itin gerai. Nematau problemos dėl to, kad I. Rozova dalyvavo konferencijoje, nieko reikšmingo. Kaip komiteto pirmininkas, galiu pasakyti, kad su tautinių mažumų interesų gynimu susijusių problemų Lietuvoje išties labai mažai. Latvijoje, Estijoje kyla daug daugiau konfliktų. Mūsų valstybėje – viena tolerantiškiausių situacijų, fobiškų nusistatymų nėra, kaip ir Rusijos baimės. Vienas, kitas žmogus ką nors ne taip pasakė, ir tiek: buitiniai dalykai. Neretai mes šimtą tūkstančių kartų hiperbolizuojame problemas, susijusias su tautine nesantaika. O politikai, tam tikros partijos, savo komentarais tiesiog žaidžia partinės ideologijos korta. Jei konservatoriai nebegąsdintų didžiosios Rusijos baubu, reikėtų sunerimti, o kol jie kritikuoja – viskas valstybėje gerai. Reikia blaiviai žvelgti. Net ir Europos Sąjungos lygio renginiuose, skirtuose tautinių mažumų problemoms, Lietuva įvardijama kaip viena tolerantiškiausių šalių